Kelionė į Dakarą: kaip išgyvenamas „jetlagas“?

Su šurmuliu išlydėta Vilniaus oro uoste, trumpam stabtelėjusi Stambule, antroji „General Financing team Pitlane“ komandos dalis maždaug 15 valandų praleis ore, įveiks Atlanto vandenyną ir per San Paulą vėliau pasieks Peru sostinę Limą, kur šeštadienį startuos Dakaro ralis. Komanda, kirtusi Atlanto vandenyną ir atsidūrusi Limoje, bus perskridusi ne vieną laiko juostą. Tarp Lietuvos ir Limos – septynių valandų skirtumas. Kai Lietuvoje popietė, Limoje dar visi tik keliasi iš miegų. O ar žinote, kad kelių laiko juostų kirtimas daugeliui žmonių gresia vienu nelabai maloniu dalyku – „jetlagu“? Kas tai ir ar kenčia nuo jo komandos nariai, sužinosite iš šio įrašo.

„Jetlagas“ – žodis, kuris gerai žinomas tolimų atstumų keliautojams. Juo apibūdinamas organizmo paros ritmo sutrikimas nuskridus keletą laiko juostu. Kitaip tariant, perskridus kelias laiko juostas, išsibalansuoja vidinis laikrodis.

Pasak gydytojų, dėl nukrypimų nuo paros ritmo, žmonėms gali pakilti kūno temperatūra, sutrikti širdies ritmas, kraujo spaudimas, virškinimas, pakisti emocinė ir psichologinė būklė, apimti mieguistumas. Teigiama, kad perskridus dvi laiko juostas „jetlagas“ labai nesijaučia, tačiau daug sunkesnis jis būna keliaujant per tris ir daugiau laiko juostų.

„Jetlagas“ lengvesnis būna keliaujant į Vakarus, nes tuomet tu tarsi „užsidirbi“ papildomo laiko, o traukiantieji į Rytus – laiko „praranda“, todėl grįžti į savąjį ritmą būna sunkiau.

„General Financing team Pitlane“ komanda, kelionės į Dakaro ralį metu, bus perskridusi net 7-ias laiko juostas. Komandos narių paklausėme, ar tas nemalonusis „jetlagas“ sukels jiems papildomų rūpesčių, atsidūrus Pietų Amerikoje. Antrajai komandos narių daliai, kuri į Limą atskris ketvirtadienį, neliks daug laiko adaptacijai.

„Nuo „jetlago“ pastaruoju metu jau nebekenčiu, nes žinau, kaip elgtis, kad jis nepasireikštų, – sako gan dažnai į Amerikos žemyną skraidantis Konstantinas Balakinas. – Skrydžio metu svarbiausia nepasiduoti savam biologiniam laikrodžiui ir neiti pagal jį miegoti. Miegoti reikia pagal tos šalies, į kurią skrendi, laiką. Be to, kai toli keliauji ne vieną kartą per metus, organizmas tampa nebe toks jautrus „jetlagui“. Grįžęs namo taip pat nepatiriu jokių sunkumų – lengvai prisitaikau prie namų laiko juostos ritmo, o naktimis nemiga nekankina.“

„Aš nežinau, kas yra „jetlagas“, – sako Benediktas Vanagas. – Niekuomet jo nejaučiau. Matyt dėl to, jog tiek prieš keliones, tiek po jų, esu veikloje ir niekada neturiu laiko galvoti, pasireiškė „jetlagas“ jau ar ne.“

Benediktui paantrino ir daug keliaujantis bei tolimų skrydžių patiriantis Vitoldas Milius. „Nuskridus į vietą, dažniausiai užpuola įvairios veiklos, tuomet nėra kada galvoti, sunku tau dėl pasikeitusios laiko juostos, ar ne. Sudėtingiau būna grįžus namo. Tada, bent jau aš, patiriu, ką reiškia nemiegoti, nors jau naktis arba būti „laužiamam“ miego vidury dienos. Tuomet tiesiog laukiu, kol organizmas grįš į savas vėžes“.

Tuo tarpu Dainius Matijošaitis prisipažįsta, jog nėra ilgų skrydžių mėgėjas ir kai tik gali, jų vengia.

„Visgi esu iš tų, kuriems „jetlagas“ nėra baisus dalykas. Niekada nuo jo stipriai nekentėjau. Per porą dienų visada atsigaunu. Manau, kad gerai jaustis keliaujant per kelias laiko juostas man padeda tai, jog iš anksto apgalvoju, kaip elgsiuosi skrydžio metu. Pasidomiu, kokiu paros laiku lėktuvas nusileis šalyje, į kurią keliauju. Jeigu žinau, kad atskridus į vietą, bus rytas ir reikės dar visą dieną nugyventi, lėktuve stengiuosi kuo daugiau miegoti. Ir atvirkščiai, jei galutiniame kelionės taške atsidursiu vakare, lėktuve kiek įmanoma mažiau miegu“, – patirtimi dalinasi Dainius.

„Ilgi skrydžiai mane ištinka retokai. Tiesą sakant, šis skrydis į Pietų Ameriką yra tik antrasis toks ilgas mano gyvenimo istorijoje. Tad didelės patirties neturiu, visgi kiek pamenu, per pirmąją kelionę didelių sunkumų dėl pasikeitusio paros ritmo nepatyriau, – prisimena Diana Gedeikytė-Jakutienė. – Kai pirmą kartą atvykau į Pietų Ameriką, nei pastebėjau, nei pajutau, kad būtų sutrikęs mano paros ritmas.

Nelabai buvo laiko apie tai ir galvoti. Šios kelionės metu, dėl viso pikto, prieš skrydį jau susireguliavau laikrodį taip, kad jis rodytų Limos laiką. Ir lėktuve bandau gyventi Peru laiku, kad nuvykus į vietą prie naujo paros ritmo prisitaikyti būtų kiek įmanoma lengviau.“

O štai dar keletas naudingų, komandos narių nepaminėtų, patarimų, kurie gali padėti palengvinti „jetlagą“:

· Skrydžio metu stenkitės gerti kuo daugiau vandens, vartoti mažiau kavos ir alkoholio.

· Nuvykus į vietą, kuo daugiau laiko praleiskite lauke dienos šviesoje, nes būtent ji padeda sureguliuoti biologinį laikrodį. Tuo tarpu ilgas buvimas uždarose patalpose blogą savijautą dėl pasikeitusių laiko juostų tik dar labiau sustiprina.