L. Asadauskaitė dar sykį padėkojo visiems, kas ją palaikė. Kaip jau įprasta, penkiakovininkė ne sykį kartojo žodelį „faina“.
„Labai dėkojame visiems. Ir tikimės, kad palaikymas galbūt bus dar didesnis kitą kartą. Tikrai labai faina. Faina, kad yra tokia nuostabi šventė šiandieną. Jau antrą kartą kai kuriems“, - primindama R. Meilutytės sutiktuves šyptelėjo olimpinė čempionė.
Į klausimus apie planus Rio de Žaneiro žaidynėms sportininkai reagavo su santūriu optimizmu. „Pirma reikia papulti. O paskui bus galima galvoti apie medalį“, - sakė boksininkas E. Petrauskas. Vis dėlto vėliau jis tarstelėjo ketinantis po ketverių metų vėl grįžti su medaliu – galbūt jau kitos spalvos.
Sulaukė pasiūlymų, bet pilietybės nekeis
J. Šuklinas neslėpė sulaukęs pasiūlymų pakeisti pilietybę.
„Seniai jau kviečia“, - atviravo visaginietis.
Tačiau galimybės nešti kitos, turbūt gerokai turtingesnės šalies vėliavą, irkluotojo nedomina. „Tokių minčių pas mane kol kas nėra“, - nusišypsojo Londono olimpinių žaidynių vicečempionas.
Jis taip pat teigė, jog jam buvo didelė garbė nešti Lietuvos vėliavą per Londono olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją. „Kada nors gal pasiseks, ir per atidarymą nešiu Lietuvos vėliavą“, - sakė J. Šuklinas.
Jis taip pat teigė esąs patenkintas sidabru, tačiau olimpinis auksas tebėra ta svajonė, kurios jis norėtų iš naujo siekti po ketverių metų.
Sportininkai vienas po kito reiškė viltis, kad jų pasiekimai padės atkreipti daugiau dėmesio į kiekvieno iš jų atstovaujamą sporto šaką. E. Petrauskas ir L. Asadauskaitė atviravo Lietuvoje beveik neturintys konkurentų.
„Labai tikiuosi, kad po to mano auksinio medalio Lietuvoje padaugės vaikų, norinčių treniruotis. Kviečiu visus“, - šypsojosi penkiakovininkė.
Prie imtynių entuziastų prisijungti kvietė ir A. Kazakevičius.
Ant krepšininkų pykti nereikia, bet parama krepšiniui – kitiems nepasiekiama
Penkiakovininkė L. Asadauskaitė ir plaukikė R. Meilutytė dar sykį kartojo, kokia tragiška plaukimo infrastruktūros padėtis. Jos taip pat lygino savo kolegų padėtį su krepšininkais, kurie turi viską, ko tik reikia.
„Tikrai reikalingas baseinas. Jisai mums būtinas. Ne tik penkiakovininkams. Visiems plaukikams. (...) Tikrai tikimės, kad bus baseinas. Bent jau vienas“, - akivaizdžiausią pavyzdį pateikė L. Asadauskaitė.
„Reikia to baseino. Gero. Kad išpildyti tas svajones. Tikėkimės, Rio de Žaneire bus daugiau medalių, jeigu tos sąlygos pagerės“, - jai pritarė R. Meilutytė.
Vis dėlto olimpinė čempionė L. Asadauskaitė ragino nepykti ant krepšininkų, kurie vieninteliai Rotušės aikštėje iš minios susilaukė ne tik ovacijų, bet ir švilpimo.
„Jie padarė viską, ką galėjo. Kokią vietą turi, taip ir žaidė. Tikėtis kažko daugiau tikrai nereikėjo“, - sakė penkiakovininkė.
Vis dėlto krepšiniui kliuvo. Pirmiausiai dėl to, kad Lietuvoje krepšininkai turi tokias sąlygas, apie kokias kitų sporto šakų atstovai gali nebent pasvajoti.
„Visada išaukštinamas vis tiek yra krepšinis. Deja, taip yra. Galbūt dabar tai pasikeis. Mes vis tiek stengsimės įrodyti, kad ir daugiau galime iškovoti medalių. Tikimės, kad mes populiarėsime ir galbūt susilyginsime kada nors su krepšiniu. (...) Pastatykit mums baseiną. Vieną bent jau. Padorų. Kuriame vanduo šiltas. Kurio lubos nekrenta. Baisu. Iš tikrųjų yra baisu. Tragedija. Man teko treniruotis prieš olimpiadą „Impuls“ sporto klube. Ir aš tapau olimpine čempione. Baisu, kas darosi Lietuvoje. O krepšinis blizga, krepšinio salės blizga. Jeigu jūs pamatytumėt, kaip mes treniruojamės – viso pasaulio sportininkai nepatikėtų, kad mes turime tokius medalius, tokios prabos. Deja, taip yra. Baisu. Tikiuosi, kad iš tikrųjų bus pažadai ištesėti ir bus pastatytas bent vienas vienintelis baseinas“, - emocijų neslėpė L. Asadauskaitė.
Paklausta, ar sulaukė žinių iš buvusios treniruočių draugės, Rusijos pilietybę priėmusios Donatos Rimšaitės, čempionė teigė to dar nežinanti. „Tikiuosi, kad į „Facebooką“ parašė. Dar nežiūrėjau“, - šyptelėjo sportininkė.
E.Petrauskas „taupė“ medalį Šilutei
Po spaudos konferencijos visi penki Lietuvos medalininkai išsirikiavo dar vienai bendrai fotosesijai.
Visi jie, pasidabinę ąžuolo lapų vainikais, šypsojosi prieš objektyvus. Savo medalio nerodė vienintelis boksininkas E. Petrauskas. Jis teigė jį parodysiantis tik gimtojoje Šilutėje.
