Antradienio vakarą Lietuvos rinktinė Jesenicėse pirmą kartą išbandė „Podmežakla“ arenos lankus ir parketą. Per pusantros valandos treniruotę komanda mėgino atsigriebti ir už neįvykusias rytines pratybas, kurias sužlugdė dėl sugedusio lėktuvo vėlavusi kelionė į Slovėniją.
„Negaliu skųstis dėl to lėktuvo gedimo, nes labai nepavargome. Nuvažiavome į viešbutį Kaune, išsimiegojome. Bet rytinė treniruotė vis tiek buvo paskaičiuota – daugiau ne mūsų pačių pratyboms, o varžovų analizei. Netekome jos, bet yra kaip yra. O gerai pradėti čempionatą yra išties svarbu. Norisi, kad mačas būtų geras, ir ta gera nuotaika mus galėtų lydėti toliau“, – po pirmos treniruotės Slovėnijoje sakė J. Kazlauskas.
Jo ekipa B grupės turnyrą trečiadienį, 22 val. Lietuvos laiku, pradės akistata su serbais.
Prieš šį mūšį J. Kazlauskas pasidalino savo mintimis apie varžovų stipriąsias ir silpnąsias puses, lietuvių taktiką, pasiruošimo ciklą bei pasikeitusį rinktinės statusą.
– Serbijos rinktinės treneris D. Ivkovičius sakė, kad bandys žaisti greitu tempu, todėl darys daug keitimų. Ką apie tai manote? – paklausėme Lietuvos ekipos vyriausiojo trenerio
– Aš galvoju, kad visiškai nesvarbu, ką dabar sako serbų treneris. Jis tikrai nekalba to, ką iš tiesų galvoja. Jeigu jis sako vienaip, tikrai darys kažkaip kitaip.
– Didžiausias varžovų ginklas – vidurio puolėjas N. Krstičius, kurį pats esate treniravęs Maskvos CSKA klube. Kaip ruošiatės jį sustabdyti?
– Jis yra labai geras žaidėjas. Be abejo, kokie 60 proc. derinių ir kamuolių bus skiriama jam. Žaidimas vyks per jį, todėl tai, kaip pavyks susitvarkyti, iš dalies lems ir visą žaidimą. Kokių staigmenų paruošėme N. Krstičiui gynyboje? Na, kaip žinote, atsivežėme ne penkis, o šešis aukštaūgius (šypsosi – DELFI).
– Esate treniravęs ir įžaidėją Milošą Teodosičių, kuriam dalyvauti Europos čempionate sutrukdė trauma. Kaip serbams atsilieps jo netektis?
– Jis – irgi labai geras žaidėjas. Jie abu yra žvaigždės, kurios sustiprintų bet kurią komandą. Bet Serbijos rinktinė gera ne tik savo žvaigždėmis, bet ir komandiniu žaidimu. Paskutiniu metu jie išties gerai žaidžia, stipriai pasirodė kontrolinių rungtynių ciklo metu, pavyzdžiui, vos išvykoje nenugalėjo prancūzų. Tad jų arsenale – daug ginklų.
– M. Teodosičių gynėjų grandyje mėgina pakeisti Nemanja Nedovičius, kuris – dar jaunas krepšininkas, be to, nėra tikras įžaidėjas. Vienas parengų akcentų – atkirsti jį nuo komandos ir išmušti iš vėžių?
– Tai, jog varžovai baudos aikštelėje turi N. Krstičių, kažkiek pakeis įprastą Lietuvos rinktinės puolimo, daugiausiai vykdomo per aukštaūgius, planą?
– Mes bandysime išnaudoti savo stipriąsias puses, jie – savo. Dabar tikrai nenorėčiau detaliai kalbėti apie tuos planus.
– Esate patenkintas tuo, kaip Lietuvos komanda pasiruošė Europos čempionatui?
– Galvoju, taip. Iš pradžių mes, o taip pat ir jūs daug kalbėjote apie kartų kaitą komandoje. Dabar jau priskiriate mus favoritų, vadinasi, pasiruošėme pakankamai normaliai.
– Negi pats manote, kad lietuviai vienais favoritų vadinami visiškai be pagrindo?
– Galima daug kalbėti, daug prielaidų kelti. Man pačiam didelis klausimas, kokio pajėgumo buvo varžovai, su kuriais mes žaidėme draugiškas rungtynes. Viskas atsiskleis dabar. Aš manau, kad Pau Gasolio netektis sulygino Ispaniją su kitomis komandomis, išplėtė favoritų ratą, kuriame dabar – ir Prancūzija, ir Graikija, ir Serbija, ir daugiau ekipų. Kur yra Lietuva? Noriu, kad ji irgi būtų šioje kompanijoje, o ar taip yra, ar ne – spręsime tik po čempionato.
– Kada rinktinė pasieks optimaliausią formą?
– Ją nėra lengva pasiekti. Komanda susideda iš 12 žaidėjų, kiekvienas gauna skirtingą žaidimo minučių skaičių, todėl optimali forma ateina nevienodai. Esmė ta, kad pradedi pasiruošimą labai dideliais krūviais, o paskui juos mažini. Iš ilgametės patirties žinai, kada tai reikia daryti, ir kada žaidėjai pasieks optimalią formą. Bet dar prisideda psichologiniai niuansai: ar komanda laimi, kaip sužaidžia konkretus krepšininkas. Kai laimima, niekas nebejaučia savo mažų traumelių. Viskas išlenda po pralaimėjimų. Tad žiūrėsime, kaip čia bus.
