Lietuvos komandos atakas organizuojančiam gynėjui paskutinis draugiško turnyro Vilniuje mačas buvo šiek tiek sėkmingesnis nei ankstesni du – M. Kalnietis pelnė 7 taškus, atliko 5 rezultatyvius perdavimus, bet suklydo 4 kartus.
Visą praėjusį sezoną Krasnodaro „Lokomotiv“ (Rusija) klube atakuojančiu gynėju žaidęs krepšininkas pagrindinio įžaidėjo vaidmens rinktinėje imasi priverstinai – paprasčiausiai daugiau nėra kam jo atlikti.
„Po truputį einame į priekį, bet labai didelių žingsnių negaliu prižadėti. Nebūsiu melagis, nesakysiu, kad Mantas per trumpą laiką pasidarys vienu geriausių įžaidėjų. Stengiuosi jam patarti, padėti, nes nuo jo daug kas priklauso“, – sakė Jonas Kazlauskas.
Vertindamas jaunesnių gynėjų – Ado Juškevičiaus ir Vytenio Čižausko – žaidimą turnyre Vilniuje, treneris teigė, jog jis buvo banguotas, bet peikti žaidėjų esą negalima, nes azarto jiems netrūko.
Tuo tarpu aukštaūgių pasirodymu mače su čekais lietuvių vairininkas buvo patenkintas. Jis palankiai atsiliepė tiek apie brolių Lavrinovičių, tiek apie Jono Valančiūno bei Donato Motiejūno tandemus.
„Lavrinovičiai, būdami aikštėje dviese, supranta vienas kitą geriau, nes tai broliai, daug žaidę kartu. Abu jie labai palaiko vienas antrą. Jų pasirodymas davė teigiamą poslinkį. Kalbant apie Joną su Donatu, reikia pastebėti, kad pirmasis labai stipriai dominavo aikštėje, ir Donatui nebeliko erdvės pasireikšti. Bet jis darė tai, ką reikėjo, perdavė kamuolį į baudos aikštelę. Nesakau, kad tai buvo blogas duetas“, – vertino J. Kazlauskas.
Pasinaudodamas draugiškų rungtynių bandymų poligonu, treneris penktadienį kelis kartus mėgino Lietuvos rinktinės zoninę gynybą. Nors ji ir vėl braškėjo, čekai baudė ne taip skaudžiai kaip ankstesni varžovai, taikliau atakavę iš trijų taškų zonos. Tačiau zoninės gynybos J. Kazlauskas nesureikšmino, prisipažinęs, jog jo schemose pastaroji atlieka epizodinį vaidmenį.
„Aš esu asmeninės gynybos šalininkas. Aišku, norime ar nenorime, turime visko mokytis, kad reikiamu metu galėtume išmušti varžovus iš ritmo. Kartais reikia gintis aikšte. Ne visada mūsų sudėtis būna optimali šiai gynybos sistemai, bet analizuojame, žiūrime vaizdo įrašus. Šį kartą sekėsi ne taip jau blogai, kita vertus, ir čekai – ne metikų komanda, jie labiau mėgsta veržtis“, – samprotavo specialistas.
Tiesa, apie Čekijos rinktinę jis atsiliepė pagarbiai.
„Varžovai buvo pakankamai stiprūs, žaidžiantys gana įdomų krepšinį. Didelį postūmį jiems davė Nymburko ČEZ klubas, rungtyniaujantis VTB Vieningoje lygoje ir Europos taurės turnyre. Kai pasitaiko čekų diena, jie būna labai pavojingi. Komanda – gana atletiška, aukšta, judri. Nėra lengva nei gintis, nei pulti, nes varžovai gali keistis pozicijomis. Todėl rungtynės su jais mums buvo gana geros. Kai kas pavyko, kai kas – ne, bet savo pranašumą įrodėme“, – konstatavo J. Kazlauskas.
