„Martynas yra geras žaidėjas, bet kiekvienas turi turėti savo komandą ir savo trenerį. Mūsų pagrindinė jėga yra aukštaūgiai. Reikia jiems kuo dažniau perduoti kamuolį į baudos aikštelę, todėl tenka pasirinkti tokius žaidėjus, kurie moka tai daryti.
M. Gecevičius – turbūt geriausias metikas komandoje, bet yra ir kitų, galinčių mesti. Deja, jis negali pavaduoti įžaidėjo, kaip kiti atakuojantys gynėjai“, – dėstė J. Kazlauskas.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ snaiperis tapo pirmuoju kandidatu, palikusiu rinktinės stovyklą. Sprendimą padėkoti žaidėjui už darbą nesulaukus draugiškų rungtynių ciklo pabaigos J. Kazlauskas motyvavo noru netrukdyti krepšininkui rengtis sezonui.
„Galėjome laukti iki turnyro Vilniuje pabaigos, bet nebuvo prasmės. Turėjome būti garbingi sau ir žaidėjui. Įvertinus tai, kad „Lietuvos rytas“ ruošiasi labai atsakingoms varžyboms (Eurolygos atrankos turnyrui – DELFI), nėra tikslo apgaudinėti žaidėją“, – kalbėjo rinktinės strategas.
Žaidėjai apie konkurenciją stengiasi negalvoti
Atsisveikinimas su M. Gecevičiumi turėjo nuimti dalį įtampos nuo pečių jo konkurentams dėl vietos galutinėje ekipos sudėtyje.
Tiesa, vienas jų – Tomas Delininkaitis – teigė nekreipiantis dėmesio į aplinkinius dalykus.
„Apie tai stengiuosi negalvoti, esu susikoncentravęs į darbą. Kaip bus, taip“, – numojo ranka patyręs gynėjas.
M. Gecevičius, kuriam trenerio sprendimas buvo praneštas per ketvirtadienio treniruotę, teigė supratęs, jog neatitinka rinktinėje taikomų žaidimo schemų.
„Realiai, mes žaidžiame per didelius žmones, o „mažiukai“ savo žaidimo nelabai gali parodyti. Tokia trenerio taktika“, – DELFI sakė M. Gecevičius.
Dar vienas gynėjas Renaldas Seibutis į tai replikavo, jog rinktinėje kiekvienas žaidėjas turi aukoti savo privalumus, jei to reikalauja komandos interesai.
„Čia yra Lietuvos rinktinė. Individualių ambicijų ar kažko kito būti neturi. Yra tam tikra sistema, prie kurios turi prisitaikyti. Ar sugebėsi tai padaryti, priklauso nuo tavęs. Svarbu, kad Lietuva laimėtų“, – kalbėjo R. Seibutis.
