Kovą dėl olimpinių apdovanojimų jie pradėjo likus mėnesiui iki žaidynių starto, tačiau nei atrankos turnyras Venesueloje, nei bekompromis Argentinos komandos pasipriešinimas paskutinėmis mažojo finalo akimirkomis nepakišo kojos Rusijos krepšininkams.

Rezultatu 81:77 pergalę išplėšusi Rusijos rinktinė prie pernai Lietuvoje pelnyto Europos čempionato bronzinio apdovanojimo pridėjo ir olimpinį medalį, už kurį labiausiai dėkinga turėtų jaustis 23-ejų įžaidėjui Aleksejui Švedui. 13 iš 25 savo pelnytų taškų ketvirtajame kėlinyje surinkęs plieninių nervų gynėjas sunkiausiais momentais nepabijojo imtis iniciatyvos ir neklydo.

„Aleksejus žaidė kaip patyręs lyderis. Nusipelnėme šios bronzos. Sekėsi ar nesisekė, mes vis tiek kovojome, ir darėme tai kaip tikra komanda. Argentiniečiai taip pat plėšėsi iš paskutiniųjų, nes turbūt suprato, kad jiems tai – paskutinė olimpiada. Bet dėl to pergalė tik dar malonesnė.

Nepasisekė pusfinalyje – nedaug trūko, kad būtume kovoję dėl aukso. Tačiau rankų nenuleidome ir dabar labai džiaugiamės bronza“, – po rungtynių kalbėjo paskutiniuoju dvitaškiu savo komandos pergalę įtvirtinęs gynėjas Vitalijus Fridzonas.

„Kai tik mes pabėgdavome į priekį, argentiniečiai surasdavo ginklų, kuriais likviduodavo mūsų pranašumą. Nei Luisas Scola, nei Emanuelis Ginobilis, nei Carlosas Delfino šiandien nedominavo, bet visi įnešė savo dalį. To užteko, kad mačo pabaiga būtų labai įtempta. Tik dėl tikėjimo savo
jėgomis ir geros gynybos sugebėjome laimėti šį nervų karą. Ši pergalė – daugiau nei pelnyta, nes iki jos nuėjome visą ilgą kelią nuo pat Karakaso“, – neabejojo puolėjas Viktoras Chriapa.

Po triumfo rusai daugiausiai liaupsino jaunąjį A. Švedą, tačiau kartu nepamiršo dviejų kertinių komandos žmonių – aukštaūgio Andrejaus Kirilenkos ir trenerio D. Blatto.

Pusfinalyje su ispanais A. Kirilenka savo žaidimo nerado, ir Rusijos ekipai teko kapituliuoti. Rungtynėse dėl trečiosios vietos komandos lyderis jau žaidė kaip iš natų tiek puolime, tiek gynyboje, ir tvirtą užnugarį susigrąžinę rusai galiausiai mėgavosi gražia pergale.

Pats A. Kirilenka, paklaustas apie savo įtaką rinktinės žaidimui, išliko įprastai kuklus.

„Jei būčiau dar jaunuolis, dabar turbūt skraidyčiau padebesiais iš džiaugsmo, kad taip sėkmingai sužaidžiau. Tačiau metams bėgant supranti, kad individualus pasirodymas – tik dalis komandinio rezultato, kuris ir yra svarbiausias“, – pabrėžė 31-erių puolėjas.

A. Kirilenka taip pat patikino, kad dar nesiruošia atsisveikinti su nacionaline komanda. Tik jis ir 30-metis V. Chriapa Rusijos rinktinėje jau yra įkopę į ketvirtą dešimtį, todėl rusai neabejojo, kad medalių jauna ekipa dar iškovos.

„Manau, kad didžiausios pergalės mūsų puikios komandos laukia priešakyje. Turime daug jaunimo, todėl perspektyvos yra labai geros. Svarbiausia, kad mes nesame individualistai, žaidžiame komandinį krepšinį vedami bendro tikslo“, – DELFI pažymėjo V. Fridzonas.

Tiek jis, tiek kiti Rusijos krepšininkai vylėsi, kad rinktinę toliau treniruos D. Blattas, kurio sutartis su Rusijos krepšinio federacija galiojo iki Londono olimpinių žaidynių.

Tačiau pats specialistas iš JAV po dvikovos su Argentina dar vengė kalbėti apie ateitį.

„Tegaliu pasakyti tiek, kad dabar važiuosiu namo ir dvi savaites miegosiu“, – šypsodamasis artimiausiais planais pasidalino D. Blattas, kuris treniruoja ir Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis) klubą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (140)