Visą dieną B. Vanago ir Sebastiano Rozwadowskio „General Financing team Pitlane“ duetas važiavo neperlipdami greičiausiųjų 20-uko ribos. Tačiau tai nereiškė, kad diena buvo lengva. Tarpiniame finiše sutiktas lenktynininkas nuoširdžiai neslėpė emocijų.
„Nervina tiek sunkvežimiai. Tris kol išsigaudėme, praradome gal 20 minučių. Beviltiška. Važiuoji, sustoji vietomis, lauki. Nervina“, – pyko lenktynininkas.
Nepaisant to, ekipažas tempo nesulėtino ir nudūmė toliau. Išlipę iš automobilio finiše, lenktynininkai prajuokino susirinkusius – atrodė, kad šie būtų maudęsi smėlio ir dulkių vonioje. B. Vanagas netgi stebėjosi, kad automobilio salone gausu smėlio dulkių, nors šis, atrodytų, visiškai sandarus.
„Net tarp dantų smėlis“, – skalaudamas burną kalbėjo pilotas.
Apibendrinamas praėjusią dieną, komandos lyderis neslėpė, kad greičio ruožas buvo specifinis ir sukėlęs nemenkų problem tiems, kurie bandė gudrauti ar buvo menkiau pasiruošę.
„Buvo daugybė vietų, kur buvo galima praskirsti ratus. Buvo tokių vietų, kur, atrodė, gali kirsti kampą, o ten – klampus „fesh-fesh“. O su juo yra taip, kad jeigu nepasirenki didesnio greičio, „fesh-fesh“ tave aplenkia ir tada reikia stoti, nes nieko nematai. Sustojus ant tokios dangos iš karto aišku, kad teks kastis“, – kalbėjo pilotas.
Organizatoriai paskelbė, kad greičio ruožo pabaigą, kurią ir įveikė „General Financing team Pitlane“ ekipažas, teko uždaryti dėl didelio rūko, mat važiuoti lenktynių dalyviams ten pernelyg pavojinga. Kiek tiesos Dakaro ralio rengėjų žodžiuose, pilotas galėjo įsitikinti savo akimis.
„Kalnuose poroje vietų įvažiavome į tokį rūką, kad nieko nematėme. Gal porą metrų nuo kapoto. O ten tokie skardžiai, akmenys“, – pasakojo B. Vanagas.
Visgi galvodami apie šeštadienį laukiančią poilsio dieną, džiaugsmo neslepia nei B. Vanagas, nei S. Rozwadowskis. Pastarasis, valydamasis dulkes nuo veido, akcentavo, kad diena buvo ilga, sunki, tačiau svarbiausia, jog ekipažas nesudužęs pasiekė finišą ir gales pailsėti.
„Nusipelnėme tos dienos“, – šypsojosi pilotas.
Tos pačios nuomonės ir B. Vanagas, nors nuo finišo iki viešbučio, kuriame nakvos komanda, likę daugiau nei pusantro šimto kilometrų. Pirmiausia, sakė jis, grįš ir palįs po dušu.
„Valandą kokią stovėsiu turbūt“, – valydamas smėlį iš visų tarpų kalbėjo lenktynininkas.
Dakarui įpusėjus, šeštadienį, kai lenktynininkai ilsėsis, savo dieną be poilsio patirs komandos technikai. Jų laukia ne tik nuodugni bolido apžiūra, bet ir daugelio agregatų keitimas ar perrinkimas. Automobilis bus neabejotinai apautas naujomis padangomis bei bus papildyti jų rezervai.
