Pasveikinti medalininkės atvyko būrys artimųjų, draugų ir gerbėjų. Buriuotojos laukė ir anksčiau iš Pekino grįžę tėtis Gintautas Volungevičius bei treneris Linas Eidukevičius. G. Volungevičiūtės artimieji rankose laikė didžiulius balionus su užrašais „pirmyn“ bei kardelių puokštes. Pirmasis sidabrinę Pekino prizininkę pasveikino ir gėlių puokštę įteikė Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas.

„Labai noriu padėkoti visai buriuotojų šeimai, kuri ne vienus metus sekė mano rezultatus, tikėjo manimi ir visada stūmė į priekį. Labai ačiū visai Lietuvai – jeigu po mano pergalės Lietuva daugiau šypsojosi, ačiū jai už laimingiausią dieną mano gyvenime“, - žurnalistams sakė buriuotoja.

G. Volungevičiūtė teigė tikėjusi, kad gali iškovoti medalį. Tačiau kiekviena diena buvusi sunki ir ji žinojo galinti nukristi žemyn. Sportininkė teigė varžybose padariusi maksimumą: „Man tai yra auksas“. Ji tikisi, kad sėkmės olimpiadoje, daugiau žmonių ateis buriuoti.

Kadangi dėl treniruočių sportininkė praleido olimpiados atidarymą, pasibaigus varžyboms ji norėjo pamatyti olimpinį kaimelį, stadionus, išvysti Pekiną. Dėl to atidėtas suplanuotas skrydis.

„Geras jausmas. Viskas vyko labai greitai, didžiulis įspūdis, daug žmonių, viskas, atrodo, per porą sekundžių praėjo“, - įspūdžius uždarymo ceremonijoje nešant trispalvę apibūdino buriuotoja.

Artimiausiu metu olimpinė vicečempionė sakė norinti pabūti Lietuvoje. Kadangi sezonas baigėsi, bus laiko ir pailsėti.

„Tikėkimės“, - šypsojosi lietuvaitė, paklausta, ar Londone laukti revanšo prieš auksą iškovojusią amerikietę Anna Tunnicliffe.

Vaikystėje buvo rami

„Emocijos dar neatslūgo – turbūt tik dar pagilėjo, nes tik laikas parodo, kiek Gintarė pasiekė, koks puikus jos rezultatas. Manau, laikas tik pagilins jos pergales“, - dar prieš parskrendant medalininkei, DELFI sakė buriuotojos tėvas G. Volungevičius.

Dukrai pradėjus sportuoti, jis negalvojo ateisiant laikui, kai ši stovės ant olimpiados prizininkių pakylos. Svajonės atėjo tik tada, kai sportininkė prieš trejus ketverius metus ėmė rodyti rezultatus. „Tačiau kad pakils taip aukštai, nebuvo svajota“, - sakė G. Volungevičius.

Pasak jo, Olimpinių žaidynių metu stengtasi buriuotojai nedaryti spaudimo - tiesiog norėjosi pakliūti į išsvajotąjį dešimtuką, kuriame galima kovoti dėl medalių.

„Vaikystėje Gintarė buvo labai rami mergaitė. Tačiau ramybė netrukdo siekti aukštų rezultatų. Ji užsispyrusi ir rami, tačiau kai reikia kovoti, kentėti, ypač per stiprų vėją, kuris verčia laivelį aukštyn kojomis, emocijos liejasi per kraštus“, - dukros charakterį apibūdino olimpinės vicečempionės tėvas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją