Išties nemažai nesklandumų su automobiliu turėjęs V. Žala pripažino, kad įžvalgų komandai dėl technikos turi, tačiau teigė, kad apie tai pasikalbės vėliau – pasibaigus Dakarui, mat du „Prodrive“ automobiliai Dakare varžėsi iki paskutinio greičio ruožo.
„Ne už ilgo važiuosiu į Angliję, kur bandysim sėsti su komanda ir susidėlioti kas, kur ir kaip. Diskusija yra būtina, nes nėra garantijos, kad ateityje taip nebus. Automobilis tikrai greitas, niekada nesu taip greit važiavęs ir tikrai maloniai jaučiausi trasoje tol kol važiavom. Tai teikia vilties, kad tai nebuvo visiškai prasta kombinacija, bet yra labai riebus sąrašas išvadų, kurias reikia pasidaryti. Tokia dvejopa kombinacija – viena nertus yra vilties, kad yra prasmės neuždaryti šio projekto, bet reikia ir labai griežtų išvadų“, – kalbėjo V. Žala.
Paklaustas, ar apskritai priklausymas gamyklinei komandai yra pliusas ar minusas, V. Žala teigė, kad tai iš tiesų turi didelių privalumų ir nuo jo paties pečių vien dėl to nukrito nemažai rūpesčių. Vis dėlto, lenktynininkas neslepia, kad dėl to kyla ir savotiški iššūkiai.
„Tai turi didelių privalumų, bet kartu ir savų iššūkių, ypač kai įsilieji į tokias dideles varžybas. Tikrai parsivežėm daug minčių ir išvadų, ką norėtųsi pakeisti, kai kurie pakeitimai galėtų būti pakankamai radikalūs, bet viskas nevyksta labai greitai, dažniausiai tai vis tiek užtrunka apie pusę metų. Tačiau smagu grįžti su ta emocija, kad sportiniai rezultatai nebuvo prasti, o tai kaip važiavom, kartais net mano paties lūkesčius viršijo“, – sakė lenktynininkas.
Nors viešoje erdvėje neretai buvo galima išvysti komentarų, jog V. Žalos automobilis, būtent dėl dažnų techninių gedimų, nėra pats tinkamiausias, pats lenktynininkas teigė, kad automobilio tinkamumas priklauso nuo sportinių tikslų.
„Jei kalbėtume apie tiesiog važiavimą dešimtuke, tai galbūt ir galima daryti tam tikrų kompromisų, tačiau jei norisi ambicingesnių tikslų, tai reikia greito automobilio, o greitų gamintojų automobilių kategorijoje, šiuo metu, aš matau du. Nėra plataus pasirinkimo ir nėra taip, kad gali lengvai daryti pakeitimus. Kita vertus, tos dvi savaitės buvo sudėtingiausios nuo mano pirmų metų, kai dar su „Bite“ važiavom. Tiek rūpesčių mes neturėjom turbūt šešis metus, išskyrus 2021 metais, kai į namus grįžom po antro greičio ruožo. Tačiau šios savaitės tikrai buvo intensyvios, tokios, kurios priverčia iš naujo susidėlioti sporto techninės dalies prioritetus“, – oro uoste kalbėjo V. Žala.
Lenktynininkas taip pat pripažino, kad pririekus šį Dakarą įveikti dar kartą, būtų veiksmų, kuriuos jis darytų kitaip, o dauguma jų vardan to – kad būtų didesnis užtikrintumas ir patikimumas greičio ruože. Vis dėlto, šis procesas, anot jo, taip pat reikalauja patirties ir įėjimo į žaidimą per tam tikras taisykles, o tos taisyklės šiemet buvo visiškai kitokios nei iki šiol lenktynininkai buvo įpratę.
„Nepadarius to žingsnio niekada nežinotum ką toliau daryti. Čia kaip pirmųjų asmeninių Dakarų metu, kai su Sauliumi Jurgelėnu žiūrėdavom, kad tai yra labai skausmingos pamokos, tačiau jų nepadarius mes šiandien apskritai nebūtume Dakare. Viskas yra susiję gyvenime ir viską reikia priimti kaip pamoką bei padaryti išvadas ateičiai“, – sakė lenktynininkas.
Paklaustas apie Dakaro sudėtingumą, ar organizatoriai nepersistengė šiais metais, V. Žala neslėpė, jog buvo dienų, kurios priversdavo susimąstyti ar automobilis tikrai sutvertas būti tokioje aplinkoje. Kita vertus, anot jo, organizatoriai jau anksčiau deklaravo, kad šios, jubiliejinės 45-osios lenktynės, bus vienos sunkiausios, o dėl to dauguma tikėjosi, kad gali būti kitaip.
„Visi tikėjosi, kad bus kažkas kitaip, bet kad bus taip aštru, matyt, nustebino daugelį, o ir rezultatai taip išsitampė, kad skirtumai tarp 5–6 automobilių dabar yra tokie, kaip praeitais metais buvo tarp 10–12 automobilių. Viskas pasikeitė, bet tai irgi yra patirtis, nes nė vienas Dakaras nėra panašus į buvusį prieš tai“, – sakė V. Žala.
Jau stovėdamas Vilniaus oro uoste bei paklaustas ką pirmiausia veiks grįžęs į namus, V. Žala juokėsi, kad labiausiai norėtųsi išsimiegoti ir sočiai pavalgyti. Lenktynininkas neslėpė, kad nepaisant to, jog iš Dakaro grįžta kiek anksčiau, jaučiasi taip, lyg būtų įveikęs visą Dakarą, todėl pirmiausia svajoja apie kokybišką poilsį.
