Panašu, kad lenkų religingumas nėra vien hiperbolizavimas. Pirmą laisvą dieną ralyje skirtingoms komandoms atstovaujantys Lenkijos sportininkai ir mechanikai praleido ne ilsėdamiesi viešbutyje ar remontuodami techniką po savaitės išbandymų kalnuose ir dykumose, o susirinko po mažos palapinės stogu, kur kartu išklausė mišias lenkų kalba.
Mišios buvo kuklios – stalas nuklotas staltiese, pora žvakių ir kryžius. Dalyviai taip pat galėjo priimti komuniją bei prieš tai prieiti išpažinties. Tarp dvidešimt mišiose buvusių asmenų, pasitaikė ir vienas varžybų lyderių – Marek Dabrowski, šiuo metu su Toyta Hilux automobiliu esantis septintoje vietoje bendroje įskaitoje.
Taip sutapo, kad jis vienintelis iš visų tądien besimeldusių kalbėjo angliškai, tad sutiko DELFI papasakoti plačiau apie kelis metus jau trunkančią tradiciją.
„Kai save bandai tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, tau reikia vilties, tau reikia žinoti, kad padarei viską, kad pasiektum savo tikslus. Tame tarpe ir pasimeldei“, – kalbėjo vienas lenktynių lyderių.
Pasak jo, tai ne vien individualiam stiprėjimui, bet lenktynininkai taip kartu auga kaip komanda ar bendruomenė.
„Tai mes darome jau daug metų iš eilės, susirenkame kartu ir taip palaikome vienas kitą sunkiu metu“, – kalbėjo lenktynininkas.
Nors į mane, prašalaitį, lenkiškose mišiose žiūrėjo skersai, bet lenktynininkas patikino, kad į jas gali ateiti bet kas.
„Mes nenorėjome mišių daryti didelių, bet aš pakviečiau daug žmonių ir bet kas norintis gali ateiti“, – sakė lenktynininkas.
Neaišku tai dėl maldų ar dėl ko, bet Lenkijos sportininkams kol kas Dakare sekasi. Vienas motociklininkas bendroje įskaitoje septintas, net trys automobilių lenktynininkai greičiausių dešimtuke, o keturračiu važiuojantis Rafalis Sonikas bendroje įskaitoje antras.
