7-jame etape pilotai iš La Paso pasuks į Ujūnį. Iš viso jiems teks įveikti 726 km, iš kurių 425 km sudarys greičio ruožai.
8 etape laukia dar sunkesnė distancija iš Ujūnio į Tupisą – iš viso 584 km, iš kurių net 498 km greičio ruožas. Tik Tupisoje prie bolidų galės prieiti komandų mechanikai, todėl laisvą dieną La Pase mechanikams darbo netrūko.
Lietuviškų ekipų mechanikai taip pat nesėdėjo rankų sudėję ir atliko daugybę darbų, kad bolidai sėkmingai pasiektų Tupisą.
„Pats paprašiau, kad pakeistų vairo kolonėlę, ji jau atitarnavo gerokai daugiau, nei priklauso. Nenoriu rizikuoti, nes ji jau pravažiavo pernai pusę Dakaro, Kazachstano ralį. Tiesiog nenoriu rizikuoti. Ką dar reikės pakeisti, nuspręs meistrai“, – DELFI teigė „Craft Bearings“ pilotas Antanas Juknevičius.
Be vairo kolonėlės A. Juknevičiaus „Toyota Hilux Overdrive“ pakeisti visi diržai, tepalai, priekinis reduktorius bei vairo stiprintuvas.
Darbo turėjo ir Benedikto Vanago mechanikai.
„Komandos technikai nuims automobilio pavarų dėžę, galinį reduktorių, keis tepalus ir nemažai įvairių jau susidėvėjusių detalių. Be to, komandos logistas Marcelo jau parūpino aliuminio lakštą, iš kurio bus pagaminta nauja pagrindinė didžioji dugno apsauga. Senąją kažkur nepastebimai pametėme vakarykščiame etape. Taipogi laukia intensyvūs švaros darbai. Pagrindiniai ketvirtadienio purvo vonių padariniai jau nuplauti, tačiau reikia dar padirbėti ir salone, kuriam taip pat teko nemažai dulkių bei purvo“, – DELFI teigė B. Vanagas.
Ne išimtis ir Vaidoto Žalos ekipa. Kaip DELFI teigė komandos mechanikas Edvardas Lučiūnas, „Agrorodeo“ ekipos bolidui jau perrinkta pavarų dėžė. Taip pat iki etapo starto bus pakeista sankaba, išminamasis guolis.
Darbo sąlygas mechanikams penktadienio vakarą labai apsunkino staiga atšalęs oras ir prasidėjusi liūtis, todėl dirbti mechanikams teko nepavydėtinomis sąlygomis.
Dakaro mechanikas: darbas ne dėl pinigų
„Tai – darbas tikrai ne dėl pinigų“, – šypteli vyriausiasis Dakaro ekipos „Craft Bearings“ mechanikas Marius Bernotas. Dakaro mechanikų dienotvarkėje ralio metu susimaišo diena su naktimi – lenktynininkai lenktyniauja dieną, mechanikai pluša naktimis. Dažniausiai jų darbas lieka „už kadro“ ir nesipuikuoja pirmuose žurnalų puslapiuose, tačiau be jų nežibėtų nė viena Dakaro žvaigždė.
Dienotvarkė
Mechanikai iš esmės atlieka ne tik mašinų paruošimo etapams funkciją. Jie tarsi komandos stovyklavietės šeimininkai – būtent jie dažniausiai pirmieji atvyksta į bivuaką ir įkuria komandos stovyklą, jie išlydi pilotus į greičio ruožus, pakuojasi daiktus ir juda į kitą, už kelių šimtų kilometrų esantį bivuaką. Ir taip daugiau nei dvi savaites.
Mechanikai pasitinka iš greičio ruožų grįžusius Antaną Juknevičių bei Darių Vaičiulį.
„Turime sąrašą darbų, kuriuos atliekame kiekvieną dieną. Taip pat yra sąrašas darbų, kuriuos kasdien atveža sportininkai. Tarkime, kažkur trenkėsi. Gal tuo metu metu tai nebuvo labai svarbus dalykas, tačiau į tai būtina atkreipti dėmesį“, – DELFI paaiškino M. Bernotas.
Kokie dažniausiai darbai atliekami Dakaro bolidams?
„Labai sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Pas vienus pilotus dažniausiai lūžta kėbulai, pas kitus – važiuoklė ir taip toliau. Tai priklauso nuo kiekvieno individualaus sportininko vairavimo stiliaus. Jei pilotas nieko neprisidirbs, tai niekas ir nelūš. Jeigu jau bus smūgis į kliūtį tai normalu, kad kažkas lūš. Todėl mechanikų darbas priklauso tik nuo sportininko“, – sako M. Bernotas.
M. Bernotas kartu su Valdu Sinkevičiumi bei Juozu Čibiru rūpinasi bolidu, kurį vairuoja A. Juknevičius.
„Antanas yra iš tų sportininkų, kurie mažai laužo automobilį. Jis labai dėl visko pergyvena, po 150 kartų klausia įvairiausių dalykų. Manau, tai yra patirtis nuo praėjusių Dakarų – viską patikrinti, kas tik gali kelti problemų. Mes tam ir esame, kad visas technines problemas išspręstume“, – sako M. Bernotas.
Koks yra Dakaro mechanikas
M. Bernotas turi tik vieną receptą tiems, kas nori tapti geru autosporto technikos specialistu.
„Pirmiausia žmogui turi patikti tai, ką jis daro. Čia kaip ir kalnai. Yra žmonių, kurie kalnuose būna pirmą ir paskutinį kartą. Yra žmonės, kurie negali gyventi be kalnų. Panašiai ir ne tik su Dakaru, o su visu autosportu. Aš šioje srityje jau 20 metų. Tarkime, žiedinės lenktynės yra labai preciziškas sportas. Viską turi daryti labai preciziškai – aerodinamika, sukibimas su trasa, ratų išvertimas. Jei Dakare viskas skaičiuojama milimetrais, tai žiedinėse lenktynėse milimetrų dalimis“, – sako mechanikas.
M. Bernotas neslepia, kad „Craf Bearings“ mechanikų komandoje svarbiausias dalykas yra disciplina.
„Man labiausiai nepatinka netvarka, nesusikalbėjimas ir kai viskas vyksta ne pagal planą. Be griežtos tvarkos sudėtinga kažką pasiekti ir kitaip nebus. Lietuvoje yra labai daug mechanikų, bet tikrai ne visi jie tinkami Dakarui. Yra daug žmonių, kurie turi sugebėjimų, tačiau tingi. Yra daug tokių, kurie parduoda save kaip gebančius, o čia atsivežus pamatai, kad jis nelabai sugeba. Visų pirma žmogus turi norėti ir rodyti entuziazmą, tada visko galima išmokti. Čia stebuklų juk nėra. Turi būti labai labai atsakingas žmogus. Negali būti taip, kad kažkas praleista ir nepatikrinta“, – sako M. Bernotas.
„Marius yra tikras savo srities profesionalas, labai atsakingas žmogus. Labai nuoširdžiai serga už komandą, kartais netgi per daug ir aš tikrai nuo jo gaunu nemažai velnių“, – juokiasi A. Juknevičius.
Komandos fanas
„Craft Bearings“ komandoje kiekvienas mechanikas tiksliai žino savo pareigas ir darbą pradeda vis tik „Toyota Hilux Overdrive“ įrieda į aptarnavimo zonos palapinę.
„Gyvename draugiškai. Žinoma, draugiškai vienas kitą patraukiame per dantį. Kiekvienas žino, už ką atsakingas, kas ką turi daryti. Kiekvienas žmogus atsakingas už tam tikrą mazgą ir negali kaitaliotis. Kai pripranti prie tam tikro mazgo, atkreipi dėmesį į mažiausias smulkmenas. Kitas žmogus to nepastebėtų, todėl dirbant prie vieno mazgo darbas vyksta greičiau. Visose komandose darbas vyksta taip pat. Aš esu atsakingas iš esmės už viską – automobilio apžiūra, kompiuterinė diagnostika, variklis. Pirmiausia kiekvienas pasidarome savo darbus, tada puolame į pagalbą kitam. Tai yra svarbiausia – pirmiausia užbaigti savo darbus“, – sako M. Bernotas.
Mechanikas ir pats pripažįsta, kad labai serga už savo komandos sportininkus.
„Žinoma, kitaip ir negali būti. Mes esame komanda ir jei mes įdedame maksimalias pastangas, tai ir sportininkai turi įdėti maksimalų darbą. Tarkime, Antanas važiavo neprisipūtęs padangų ir jos sprogo, tai sugadino rezultatą ne tik jam, bet ir mums. Reikia gerbti vienas kito darbą – mes gerbiame pilotų darbą, jie turi gerbti mūsų. Mes su Antanu bendraujame labai paprastai. Aš čia važiuoju ne dėl pinigų – juos galiu uždirbti ir Lietuvoje. Man tiesiog įdomu ir jei aš važiuoju, aš turiu tikslą – noriu dalyvauti varžybose ir turėti rezultatą“, – sako M. Bernotas.
