Stebuklų neparodė

Pirmadienį ir antradienį Lietuvos olimpiečių šūviai vėl pokšės olimpiniame „Laura“ slidinėjimo ir biatlono centre, o į persekiojimo lenktynes pasileisiantys T. Kaukėnas ir D. Rasimovičiūtė mėgins bent kiek atsigriebti po lietuviams ne itin sėkmingos sprinto rungties.

Prieš metus Čekijoje vykusiame planetos čempionate 22-ą poziciją 10 km sprinte užėmęs T. Kaukėnas šeštadienį šaudykloje suklydo du kartus ir finišavo 48-as.

Tolokai nuo ilgos savo karjeros viršūnių liko ir D. Rasimovičiūtė. Taip pat dusyk prašovusi keturių olimpiadų dalyvė sekmadienį 7,5 km distanciją įveikė 51-a.

Tačiau abu biatlonininkus praeityje treniravęs A. Ščekočichinas tragedijos dėl tokių rezultatų nedaro.

„Mėgėjų lėktuvėliui juk neįmanoma aplenkti reaktyvinio lėktuvo. Mūsų sportininkai gali parodyti tik tai, kam yra pasiruošę. Tik nereikia svajoti, kad mūsiškiai atsidurs pirmame dešimtuke. Tai – utopija, to tikrai nebus“, – DELFI teigė Ignalinoje jau keturis dešimtmečius biatlonininkų pamainą ruošiantis treneris.

Naujokas nebuvo statistas

T. Kaukėnas sprinto rungtį pradėjo lyg ant sparnų. 23-ejų metų olimpinių žaidynių debiutantas žaibiškai įveikė pirmą distancijos dalį ir ugnies linijoje „užvertė“ visus penkis taikinius. Jo laikas tarp visų 87-ių rungties dalyvių buvo 14-as, tačiau tuomet lietuvio tempas krito.

Panašu, kad T. Kaukėnas neįvertino ilgomis įkalnėmis ir sudėtingais nusileidimais išsiskiriančios Sočio olimpinės trasos: pagal čiuožimo greitį pirmame rate ignalinietis buvo 26-as, o antrame – jau tik 53-ias.

„Be abejo, su treneriais jis buvo aptaręs, kokio tempo laikytis įvairiose distancijos vietose, tuo labiau, kad trasa – labai sudėtinga. Bet iš šono gana sudėtinga spręsti, kokia iš tiesų buvo jo taktika“, – paklaustas, ar sportininkas teisingai paskirstė jėgas, svarstė A. Ščekočichinas.

Tomas Kaukėnas

Nepaisant to, iki antro apsilankymo šaudykloje T. Kaukėnas galėjo drąsiai pretenduoti į prieš žaidynes planuotas 30-40 ar aukštesnes vietas.

Tačiau antras ir ketvirtas šūviai stovint skriejo pro šalį, nublokšdami lietuvį į antrą rikiuotės pusę.

„Tomas nėra toks snaiperis, kad visada galėtume tikėtis jo „švaraus“ šaudymo. Bet gaila, kad jis nepataikė to ketvirto šūvio. Mačiau, kaip po to jis papurtė galvą – buvo pats nusivylęs. Galbūt tą akimirką jam pasirodė, jog kartą prašovus reikia kitaip taikyti, galbūt sukliudė per didelis noras, įtampa padarė savo. Jei Tomas būtų padaręs tik vieną klaidą, tuomet ir planuota vieta būtų pasiekta“, – apgailestavo A. Ščekočichinas.

Pritrūko milimetrų

Tuo tarpu D. Rasimovičiūtė visas tris distancijos atkarpas įveikė stabiliu, nors gana vidutinišku tempu. Pagal čiuožimo greitį 29-erių lietuvė buvo 48-a tarp 84-ių sprinte startavusių sportininkių.

Abiejose ugnies linijose pro šoną skriejo pirmieji jos šūviai. Anot A. Ščekočichino, ypač apmaudžiai D. Rasimovičiūtė nepataikė šaudydama gulint.

„Edvardas Rasimovičius (olimpietės tėvas ir biatlono treneris – DELFI) kalbėjosi su Diana po finišo. Ji sakė, kad pataikė į patį taikinio kraštą – pritrūko milimetrų“, – pasakojo specialistas.

Diana Rasimovičiūtė

Vis dėlto jis pasidžiaugė tuo, jog tiek T. Kaukėnas, tiek D. Rasimovičiūtė pateko tarp 60-ies vyrų ir moterų, startuosiančių persekiojimo lenktynėse. To nepavyko padaryti keturis kartus ant pasaulio taurės etapų nugalėtojų pakylos lipusiam šveicarui Benjaminui Wegeriui, varžybų šeimininkei Jekaterinai Šumilovai ar, pavyzdžiui, keturiems iš aštuonių Estijos atstovų.

Tačiau norint pakilti iki elitinio 30-uko, abiems lietuviams reikės pasivyti ir aplenkti net po dvi dešimtis konkurentų.

„Jeigu kiti sportininkai dažnai klys šaudykloje, mūsiškiai turės šansą kažkiek palypėti. O paskui viskas prasidės iš naujo individualiose lenktynėse. Labai sunku prognozuoti, ar ten galime pasirodyti geriau nei sprinte. Gamtinės sąlygos irgi gali turėti įtakos: pavyzdžiui, girdėjau, kad Sočyje gana dažnai nusileidžia rūkas, galintis sujaukti visas kortas šaudykloje“, – spėlioti, koks bus tolesnis Lietuvos biatlonininkų pasirodymas žaidynėse, nesiryžo A. Ščekočichinas.

Veteranas nušluostė nosį jaunimui

12,5 km vyrų persekiojimo lenktynės prasidės pirmadienį, 17 val. Lietuvos laiku. T. Kaukėnas į trasą iššliuoš 48-as, praėjus 1 min. 53 sek. po sprinto rungties nugalėtojo Ole Einaro Bjoerndaleno starto.

Pastarojo norvego triumfas tapo emocingiausia pirmosios olimpiados dienos akimirka. Tituluočiausias visų laikų žiemos sporto atstovas individualios rungties olimpinio čempiono laurais pasidabino po 12 metų pertraukos.

Gyvai biatlono legendai laimėti 12-ą olimpinį medalį karjeroje nesutrukdė nei viena klaida šaudykloje, nei 40 metų našta. Itin sunkioje olimpinėje trasoje čiuoždamas kaip geriausiais laikais, O. E. Bjoerndalenas taip pat kartą prašovusį ir šeštoje vietoje likusį sezono lyderį iš Prancūzijos Martiną Fourcade'ą aplenkė 12,4 sek., o devintą poziciją užėmusį savo įpėdiniu tituluojamą tautietį Emilį Hegle Svendseną – beveik puse minutės.

„Nuostabu, kad jis laimėjo, nors padarė klaidą. Negalvojau, kad tai dar įmanoma. Bet O. E. Bjoerndalenas labai protingai laipsniškai ruošėsi olimpiadai, klausė savo organizmo. Didžiulė patirtis padarė savo“, – biatlono mohikanu žavėjosi ir A. Ščekočichinas.

Jei pirmadienį O. E. Bjoerndalenas iškovos dar vieną apdovanojimą, daugiausiai medalių per visą istoriją žiemos olimpinių žaidynių susižėrusių sportininkų sąraše jis taps vienvaldžiu karaliumi, aplenkęs kitą legendinį norvegą, slidininką Bjorną Daehlį.

Ole Einaras Bjoerndalenas

Antras pirmadienį startuos sidabrą sprinte pelnęs austras Dominikas Landertingeris, trečias – čekas Jaroslavas Soukupas.

Pasigalynėti su lyderiais galės ir aukštą 17-ą poziciją sprinto rungtyje užėmęs 25-erių latvis Andrejus Rastorgujevas.

10 km moterų persekiojimo lenktynės vyks antradienį, nuo 17 val. Lietuvos laiku. D. Rasimovičiūtė startuos 51-a, atsilikusi 2 min. 12 sek. nuo sprinto čempionės titulą apgynusios Slovakijos atstovės Anastasijos Kuzminos. Antra į trasą pajudės rusė Olga Viluchina, trečia – ukrainietė Vita Semerenko.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)