B. Vanago blogas. lenktynės prieš lenktynes.
Prisimenu savo žodžius Vilniaus oro uoste po 2013 m. Dakaro. Žurnalistams paklausus, kiek laiko dabar ilsėsimės, pasakiau, kad mes jau labai stipriai vėluojame, jei norime spėti į ateinantį Dakarą. Dabar mes vėl čia. Lenktynės prasideda tuoj pat. Starto podiumas jau įveiktas. Mūsų laukia 2 savaitės sudėtingiausio išbandymo automobilių sporto pasaulyje.
Viduje pradeda atsirasti neišvengiamybės jausmas. Tuomet nebepanikuoji. Tiesiog nusiteiki pasiimti viską, kas tavęs lauks. Aš tai vertinu kaip patirtį. Žvėriškai naudingą patirtį. Kažkada žurnalistui uždavus klausimą apie mano gyvenimą, viduje susikristalizavo viena mintis. Išties, visi galime savo gyvenimą turėti tokį, kokį norime. Tačiau ar visi esame pasiruošę sumokėti tokią kainą?
Grįžkime į lenktynes. Daugelis galvoja, kad lenktynės prasidės sekmadienį. Dalinai jie teisūs. Tačiau ne mažesnės lenktynės vyko iki tol. Net negaliu pasakyti, kurios iš jų svarbesnės.
Lenktynės iki lenktynių vyko 11 mėnesių. Jos prasidėjo iškart man grįžus po praėjusio Dakaro. Nuėjome ilgą kelią, kurio metu priėmėme nemažai svarbių sprendimų, apibendrinome informaciją bei patirtį gautą Dakare, dirbome su partneriais, priėmėme sprendimą dėl automobilio, tarėmės dėl šturmano, formavome naujesnę komandą. Planavome darbą su žiniasklaida. Turėjome labai įtemptą laiką, atstatant OSCar‘ą į naujo lenktyninio automobilio būseną. Lapkričio pabaigoje išsiuntėme visą lenktynių karavaną į Pietų Ameriką. Per visą šį laiką reikėjo priimti dešimtis tūkstančių įvairių sprendimų. Atsakingai apgalvoti visą įmanomų variantų seką, kad būtume pasiruošę įvairiems netikėtumams.
Šiais metais jau turėsime daugiau informacijos apie tai, kas yra Dakaras. Praėjęs buvo labai sunkus. Nepamenu nieko, kas būtų buvę sunkiau mano gyvenime. Šių metų tikslas – tiesiog nepadaryti jo komplikuoto.
Dabar tik noriu greičiau pradėti dirbti savo darbą bei įveikti šią įdomią, tačiau sudėtingą trasą.
Pabaigai, atskirą pastraipą norėčiau skirti mane supantiems bendrakeleiviams. Gyvenimo kelyje sutinku be galo įdomių asmenybių. Žmonių kuriems dar reikia kažko daugiau nei tik įprastų žmogiškų poreikių patenkinimo. Žmonių, kurie nori ir kuria vertę. Dakaro projekte begalę savo energijos įdėjo beveik šimtas žmonių, geriausių savo srities specialistų. Žengiant gyvenimo keliu su tokiomis asmenybėmis, neįmanomų projektų tiesiog nėra. Esu be galo dėkingas visiems, kurie negailėjo savo energijos bei laiko tam, kas mums visiems yra svarbu.
Lenktynės baigėsi, prasideda lenktynės.
Benediktas
