aA
Be operatyvių lenktynių rezultatų ir išskirtinių naujienų bei interviu tiesiai iš Dakaro, DELFI taip pat siūlo pamatyti šį įspūdingą ralį pačių lenktynininkų akimis. Mintimis savo bloge dalinasi Benediktas Vanagas. Portalas DELFI jas pateikia ir savo skaitytojams.
Benediktas Vanagas
© E.Kniežausko nuotr.

B. Vanago blogas. kelio vidurys arba beveik nieko apie Dakarą

Šeštadienį mes įpusėjome Dakarą. Diena, kurios jau laukė visi dalyviai. Per savaitę susiakumuliavo nemažas nuovargis. Jis liečia visus: lenktynininkus, komandos narius, net lenktynių techniką.

Šiame Dakare pastebėjau keistą požymį, labai greitai praėjo pirma jo pusė. Ji praskriejo lyg raketa. Rašau šį blogą šeštadienio vakare ir nuoširdžiai tuo stebiuosi. Gyvenime vertinimas atsiranda lyginant. Lyginu su praėjusių metų iššūkiu. Tuomet iki šio momento jau buvau pakankamai prisišaudęs sau į kojas. Tame Dakare galėjau kas dieną parašyti po knygą. Tiek daug minčių bei išgyvenimų tuomet buvo mano galvoje. Kas svarbiausia, atrodė, kad viską prisiminsiu. Klydau. Dabar neatsimenu ir trečdalio visko, kas buvo. Gerai, kad suprantu, kad viskas vis viena tūno kažkur giliai mano pasąmonėje. Liaudyje šis tūnojimas vadinamas patirtimi. Ji suteikia šansą būti išmintingesniu. Šiame gyvenimo etape tai yra man vienas terminų, kuriam suteikiu didelę prasmę.  

Daug bendrauju su savo tėvuku. Jam 88 metai. Jis man pasakoja įvairias istorijas iš savo gyvenimo: prieškaris, karas, pokaris, okupacija, profesinė veikla ir daugelis kitų. Kartais rodos, kad jis viską kiek hiperbolizuoja. Pamąstau, ar taip pat galvos mano anūkai, kai kada nors jiems rėšiu neįtikinamas istorijas iš savo gyvenimo?

Norint sėsti bei surašyti mintis, reikalingas specialus įkvėpimas. Mano atveju čakros rašymui geriausiai atsiveria, kai būnu stipriai padėvėtas. Nuovargis, matyt, atblokuoja kažkurį smegenų centrų bei mintys pradeda lietis į ekraną simbolių pavidalu. Išties, tai ką rašau, geriausia gali būti suprantama tik man. Žinau po kiekvienu žodžiu užkoduotą savo prasmę. Tačiau lygiai taip pat žinau, kad bus tokių kurie perskaitę mano rašliavą pagūžčios pečiais, burbtelės sau po nosimi, kad nesuprato, ką tuo Vanagas norėjo pasakyti bei nueis savo keliais. Dar kiti pabandys išlieti energiją komentaruose sakydami, koks niekam netinkamas aš esu. Tiesa, pastariesiems galiu pranešti, kad neverta eikvotis, abejoju ar jų nuomonė pakeis mano gyvenimo kryptį.

Prieš šį Dakarą darant susitarimą su DELFI dėl šio projekto nušvietimo, sužinojau, kad jie norėtų būti išskirtiniai, kurie turės teisę publikuoti mano mintis šio išbandymo metu. Tai mane be galo nustebino. Pasirodo, kad praėjusiais metais gimęs noras užrašyti Dakaro metu kilusias mintis bei pasidalinti su sau artima aplinka, patekus į žiniasklaidą, buvo labai gerai lankytas Lietuvos skaitytojų. Na, ar neįvairiapusis – tas lenktynininko darbas?

Kadangi taip jau nutiko, jaučiu moralinę atsakomybę tiems, kam įdomu, papasakoti, kokios mintys kyla viduje. O apie Dakarą dar beveik nieko nepapasakojau. Tad trumpas pastebėjimas apie Pietų Amerikos žavesį. Arba apie tai, koks nelengvas visgi yra lenktynininko darbas.

Gyvenime susitinku nemažai žmonių. Jei dažnai sako: „Benediktai, tu taip daug keliauji lenktyniaudamas. Kai smagu, kad gali išnaudoti tokią galimybę – pamatyti pasaulį“. Neseniai pagavau save galvojant šia tema. Viena mintis kilo, lekiant tarpekliu kanjono viduje. Čia, matyt, turėtų būti labai gražu. Sekančią sekundę mano akys vėl stebėjo visus kelio nelygumus, idant galėčiau atkarpą įveikti greičiausiu tempu. Šiandien gavau žinutę, kad Salta, matyt labai gražus kolonijinio stiliaus miestas. Pagalvojau, kitomis aplinkybėmis čia atsidūręs, matyt net neprisiminčiau, kad esu čia buvęs. Jei kažkur įneriu, tam atiduodu visą save. „Multitaskinti“ bei tuo pačiu turistauti man nepavyksta.

Atvažiavau čia atlikti tam tikros misijos, sportinių užduočių. Išties, Dakaras visada palieka savo psichologinį įspaudą. Šiais metais emociškai esu stabilus, labiau nestabili mano lenktynių technika. Šį apibendrinimą norėčiau pasilikti po Dakaro, tuomet turėsiu dar pilnesnį vaizdą. Na, o dabar man laikas miegoti. Reikia pailsėti prieš netrukus prasidėsiančią septintą Dakaro dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (9)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (2)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (191)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (72)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (2)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Į Maroką sugrįžti nenorėtų: vietiniai dedasi šventais, o išdarinėja velniai žino ką (86)

Manau, visi nors kažką girdėję apie Marakešą žino tą chrestomatinę situaciją, kai žioplam...

Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia (9)

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą...

Nuo likimo nepabėgęs Adomaitis: žinojome, kad bus problemų (48)

Vienas geresnių sezono rungtynių sužaidęs Vilniaus „Rytas“ atitinkamos satisfakcijos negavo...

Kinija demonstruoja savo paslaptingąjį „J-20“ (111)

Kinijos karinės oro pajėgos Žuhajuje vykusioje tarptautinėje aviacijos parodoje pademonstravo savo...

Vilniaus naktinių klubų gražuolės turi savo taisykles: geria kavą, prašo vaikinų palydos ir maskuojasi juodai (82)

Ne paslaptis, kad naktiniai klubai – kaip atskiras pasaulis. Tai, kas juose vyksta po vidurnakčio,...