Pirmoji pažintis su Karakasu Š. Jasikevičiui nepaliko teigiamo įspūdžio. Tačiau Lietuvos komandos veteranas viliasi, kad prastą rajono, kuriame įsikūręs rinktinės viešbutis, panoramą atpirks geras teisėjų darbas, vedęs iš kantrybės Š. Jasikevičių draugiškose rungtynėse Hjustone.
Interviu Lietuvos žiniasklaidai 36-erių gynėjas taip pat pripažino, kad rinktinės demonstruojama sportinė forma kol kas netenkina ir yra nebent „pusėtina“.
– Kokie įspūdžiai atvykus į Karakasą? – po sekmadienio treniruotės paklausėme Š.Jasikevičiaus.
– Įdomūs... Į viešbučio apylinkes neverta iškelti kojos. Bet, kiek mačiau važiuodamas pro langą, yra tikrai gražių vietų, gražių rajonų. Tik ne ten, kur įsikūrėme mes. Jau geriau Panevėžyje gyventi su tuo kvapu, kaip pernai gyvenome. Taigi, įspūdžiai – nekokie.
– Ar prieš išvykdamas klausėte patarimų, domėjotės, kuo pavojinga Venenesuela?
– Turiu čia gerą draugą, kuris nupasakojo, kaip viskas yra iš tikrųjų. Straipsnių apie žudynes Karakase aš neskaitau, nes tada turbūt išvis nemiegočiau. Bet iškart matosi, kad Venesuela turi dvi skirtingas puses.
– Laisvai kalbate ispaniškai, o Karakase retas supranta angliškai. Jau teko vertėjauti komandos draugams?
– Kol kas ne, bet, jeigu reikės – jokių problemų.
– Raumenys po vakarykštės kelionės dar sustingę?
– Po skrydžio ir laisvos dienos rytinė treniruotė buvo vangoka ir liūdnoka. Bet tam ją ir darėme, kad vakare būtų jau lengviau.
– Karakasas išsidėstęs tarp kalvų, kurių aukštis kai kur siekia beveik kilometrą. Aukščių skirtumą spėjote pajusti?
– Mes dar daug nebėgiojome, todėl kol kas sunku pasakyti. Bet truputėlį baimės yra. Apie tai anksčiau nė nesusimąstėme. Kaip ten bus, pajusime tik tada, kai pradėsime rimčiau žaisti.
– Esate vyriausias ir labiausiai patyręs rinktinės žaidėjas. Kaip įvertintumėte savo ir komandos dabartinę sportinę formą?
– Visada bandau žiūrėti realistiškai. Nenoriu meluoti: mes atrodome pusėtinai, todėl nerimo yra. Optimizmo suteikia tik tai, kad pusę rungtynių žaidėme gerai su rusais, pusę – su britais. Žinoma, norėtume būti geresnės formos.
Kita vertus, tikiuosi, kad čia reikės žaisti pagal krepšinio taisykles, o ne taip, kaip Hjustone. Ten abu mačai su britais mums prasidėjo sunkiai, nes žaidėme lietuvišką gerų berniukų krepšinį. O kai pradėjome luptis be gailesčio, tuomet ir laimėjome. Tikiuosi, Venesueloje dirbs normalūs teisėjai, ir to daryti nebereikės. Juk čia FIBA renginys, nemanau, kad šiuo aspektu kils problemų.
Daugiau rinktinės gyvenimo akimirkų galite rasti: www.facebook.com/krepsinio.sirdis
