aA
Nuo rudens neviešinta kojos operacija ir pusės metų pasiruošimo stebuklas leido 29 metų Airinei Palšytei startuoti Tokijo olimpinėse žaidynėse, kuriose aukštų rezultatų ji ir nesitikėjo. „Tiesiog žiūrėkime optimistiškiau. Reikia visą dėmesį sutelkti į Paryžių, nes liko tik treji metai. Ten, manau, bus geriau“, – sakė toli nuo šuolių į aukštį finalo Tokijuje likusi lietuvė.
Airinė Palšytė Tokijo olimpinių žaidynių šuolių į aukštį atrankoje
Airinė Palšytė Tokijo olimpinių žaidynių šuolių į aukštį atrankoje
© Vytautas Dranginis / LTOK

A. Palšytė dvejose paskutinėse olimpinėse žaidynėse iš eilės prasibrovė į finalą, tačiau ši tradicija nutrūko Tokijuje. Ketvirtadienį Lietuvos rekordininkei tik trečiuoju bandymu pavyko įveikti 186 cm aukštį, o duris į finalą galutinai užtrenkė visi nesėkmingi šuoliai ties 190 cm žyma.

„Labai džiaugiuosi savo komandos darbu. Kas buvo nudirbta, kad čia galėčiau būti. Kad galėčiau startuoti. Nes klausimų buvo daugiau nei atsakymų. Dėl to stengiuosi žiūrėti pozityviai – aš čia buvau, man pavyko šokti iš viso įsibėgėjimo, dėl ko aš dar prieš pora savaičių abejojau“, – po atrankos varžybų kalbėjo iš 31 dalyvės 28-30 vietas su dviem kazachstanietėmis pasidalijusi A. Palšytė.

Esame išskirtiniai. Tikrai ne už gražias akis mus atvežė į olimpiadą. Kiekvienas esame nusipelnę ir džiaugiamės, kad pavyksta dalyvauti.
Airinė Palšytė

– Kažką užsiraštėte į knygelę po nepavykusio trečio bandymo ties 190 cm žyma?

– Nebuvo daug ką rašyti. Žymiuosi pastabas. Kiekvienas šuolis, kiekviena klaida yra kažkokia pamoka ateičiai. Nori nenori stengiuosi ieškoti teigiamų aspektų. Ties neigiamais viskas aišku ir nereikia čia sustoti. Žiūriu į priekį. Užsirašiau esminius dalykus, kad tai nebuvo beviltiški šuoliai. Bandymai buvo neblogi. Esant normalios sportinės formos tai ne tas aukštis, apie kurį mes dabar kalbėtume.

Pasidžiaukime, kad mūsų komanda labai nedidelė, bet mes buvome pakankamai ryškūs. Varžybų lygis tokio aukštumo, kad kiekvieną dieną gerinami pasaulio rekordai. Patikėkite, mes būdami tarp tokių atletų tikrai jaučiamės labai fainai. Esame išskirtiniai. Tikrai ne už gražias akis mus atvežė į olimpiadą. Kiekvienas esame nusipelnę ir džiaugiamės, kad pavyksta dalyvauti. Vieniems geriau, kitiems sunkiau. Esu dėkinga savo komandai, kad pavyko čia startuoti. Reikia pasidaryti analizę, pažiūrėti šuolius, pasikalbėti, ką darome toliau, nes sezonas jau baigtas. Galvojau, kad tęsiu, bet prie esamų aplinkybių tai neįmanoma. Treji metai iki Paryžiaus.

– Šios žaidynės nebus pačios sėkmingiausios Lietuvai. Atsakomybę už rezultatus tikriausiai turėtų prisiimti ne tik sportininkai, bet ir sporto valdininkai, šalies valdžia...

– Jūs esate žurnalistai, viską suprantate. Mes esame sportininkai, irgi matome visas problemas. Valdžia supranta taip pat, tik klausimas, ar padaro viską, kas nuo jos priklauso. Šis klausimas atviras. Analizių reikės. Mes esame tie žmonės, kurie gali kelti problemas ir laukti kažkokių sprendimų. Tačiau ne viskas nuo mūsų priklauso. Ar mus išgirs? Esu pasaulio čempionatui ruošusis mokyklos stadione, yra buvę ir tokių situacijų.

Airinė Palšytė Tokijo olimpinių žaidynių šuolių į aukštį atrankoje
Airinė Palšytė Tokijo olimpinių žaidynių šuolių į aukštį atrankoje
© Vytautas Dranginis / LTOK

Iš esmės visi žinome, kokia apskritai yra Lietuvos sporto situacija. Pokyčiai reikalingi, bet jie turi būti pasverti ir logiški, nes keisti, kad keisti nematau prasmės. Šioje olimpiadoje neturime tiek medalių, kiek svajojo žmonės ir valdžia. Viena vertus tai gali būti reformų rezultatas, bet kita vertus neatmeskime ir pasaulinių dalykų. Ar visiems atletams lengva ruoštis, kai dvejus metus gal neturėjo normalių sąlygų išvykti į sporto stovyklas, nei treniruotis. Prisiminkime praėjusius metus – negalėjome niekur eiti ir sėdėjome gražiai namuose. Kažkokie sprendimai turi būti. Savo nuomonę galiu pasakyti, jei kas klaustų.

– Kas konkrečiai nutiko su jūsų koja? Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva sakė, kad rudenį jums buvo atlikta atsispiriamosios kojos čiurnos operacija?

– Tai buvo pakankamai ilgai slepiamas dalykas. Nenorėjau apie tai kalbėti, nes nežinojau, kaip man pavyks atsistatyti. Sausio mėnesį dar net nebuvau sektoriuje. Per pusę metų mano komanda padarė tokį darbą, apie kokį pasaulio elito medikų dariniai negalėtų net pasvajoti. Sveikau daug greičiau nei bet koks kitas sportininkas. Trauma buvo ir operacija tokia pati, kokia buvo padaryta olimpiniam čempionui italui Gianmarco Tamberi. Vykau pas kito olimpinio čempiono Mutazo Barshimo chirurgą. Ta kompanija man žinoma, darbas padarytas labai geras. Koja dabar jaučiasi gerai, bet negalvojau, kad gali išlįsti kitų dalykų dėl intensyvios kvalifikacijos sistemos. Ta reitingų sistema viena vertus gera, nes suteikia galimybę sportininkams, neturintiems tuo metu aukšto rezultato, kvalifikuotis, bet važinėjimas iš varžybų į varžybas be atsistatymo ir neseniai pradėjus šokinėti, sudėtinga. Jei ta dalis atlaiko, tai kenčia kita. Apie šią situaciją dar pakalbėsime vėliau.

– Kas sukosi galvoje prieš tą trečiąjį šuolį 190 cm aukštyje?

– Jei metimo, šuolių į tolį ir trišuolio rungtyse gali vienu bandymu pasiekti tą rezultatą, kuris ir liks geriausias varžybose, tai kartyje ir šuoliuose į aukštį turime tris bandymus viename aukštyje. Yra sportininkų, kurie likus vienam bandymui sako: „Ai, tik vienas liko, ką čia daryti“. Aš visąlaik galvoju: „Aš turiu dar vieną bandymą. Kol jį turiu – nepralaimėjau“. Dirbama su psichologais, turi sugebėti kaip naują lapą atsivertęs vėl iš naujo kažką daryti. Vis dėlto man trečiasis bandymas yra dar viena galimybė įrodyti, kad šis aukštis nėra mano lubos. Gaila 190 cm aukščio, nes ten nebuvo beviltiški šuoliai. Tikrai buvau pajėgi peršokti. Ačiū už dėmesį ir palaikymą.

Mūsų šalies atstovė pirmu bandymu įveikė 182 cm, trijų mėginimų jai prireikė peršokti 186 cm, o į 190 cm aukštį pakelta kartelė krito visus tris kartus.

Kad patektum į finalą, reikėjo įveikti 195 cm kvalifikacinį aukštį arba patekti tarp 12-os geriausių atrankos dalyvių.

Tarp 31 atrankos šuolininkės mūsų šalies rekordininkė 28-30 vietas pasidalijo su dviem kazachstanietėmis.

A. Palšytei tai jau trečiosios olimpinės žaidynės. Ankstesnėse ji abusyk pateko į finalą – 2012 metais Londone užėmė 11-ąją vietą, o 2016 metais Rio de Žaneire – 13-ąją.

Lietuvei priklausantis Lietuvos rekordas yra 201 cm, o geriausias šio sezono rezultatas – 193 cm.

Primename, kad Lietuva Tokijo olimpinėse žaidynėse kol kas neiškovojo nė vieno medalio.

Arčiausiai apdovanojimų pakylos buvo moterų porinės dvivietės valties įgula – Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė iškovojo 4 vietą, treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė moterų komandų sprinto varžybose laimėjo penktą vietą, disko metikas Andrius Gudžius ir vienviečių valčių irklavimo atstovas Mindaugas Griškonis finaluose buvo šešti, o Danas Rapšys 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale liko paskutinis, aštuntas.

Liepos 23 dieną prasidėjusios Tokijo olimpinės žaidynės baigsis rugpjūčio 8 dieną.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
2.8627

Lietuviška pilkuma Tekančios saulės atokaitoje: vienetai lenkė lūkesčius, masė liko toli nuo keltų tikslų (69)

Blogiausios žaidynės pagal valstybių įskaitoje užimtą poziciją, prasčiausias pasirodymas...

Rusai giria rinktinės „heroizmą“ ir piktinasi „klastote“ Putino pamėgtoje šakoje (112)

Rusijos olimpinio komiteto (ROC) komanda Tokijo žaidynių valstybių įskaitoje užėmė rekordiškai...

Patarimą sporto politikams turinti Asadauskaitė paliko intrigą dėl ateities startų: nesijaučiu pavargusi (29)

„Tai buvo paskutinis šansas, paskutinė proga užsikabinti medalį“, – grįžusi iš Tokijo...

Vokiečių penkiakovininkės trenerė – išprašyta iš Tokijo, o jos viršininkė – palikta „įkaite“ jojimo rungties taisyklės bus peržiūrėtos (30)

Vokietijos šiuolaikinės penkiakovės rinktinei Tokijuje viena neganda vijo kitą. Negana to, kad...

Smūgis paralimpinei rinktinei: maratonininkė Garunkšnytė dėl traumos Tokijuje nestartuos (11)

Aušra Garunkšnytė Tokijo paralimpinėse žaidynėse nestartuos. Regėjimo negalią turinčiai...

Top naujienos

Nausėda: pastebiu norą ir net dalies politikų paskatas susikurti sau komfortišką užutėkį (140)

„Velnias slypi detalėse“, – taip apie valdančiosios daugumos atstovų pateiktą Partnerystės...

Nauja tvarka prekybos tinkluose pasiekė ir tiekėjus: tikina patiriantys nuostolių (232)

Įsigaliojus naujai tvarkai, kai į didžiąsias parduotuves galima patekti tik su galimybių pasais...

Kauno vakariniame aplinkkelyje įvyko masinė avarija: pranešama apie mirusį žmogų (49)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kaune, nusukime iš Kauno vakarinio aplinkkelio į...

Kandroto-Celofano paslaptis: prabangus „Jaguar“ su Maltos ordino diplomatiniais numeriais (621)

Aršus valdžios kritikas, vienas įtariamųjų riaušių prie Seimo byloje Antanas Kandrotas –...

Epidemiologai atsakė, ar naudojantis paslaugomis su galimybių pasu dėvėti kaukes (53)

Lietuvoje įsigaliojus naujiems reikalavimas, leidžiantiems tam tikrais atvejais nedėvėti...

Druskininkuose susituokė Indrė Burlinskaitė ir Liudas Vaisieta: sukvietė artimiausius ne į vestuves, o į avantiūrą nuolat pildoma (69)

Sporto trenerė, buvusi atlikėja Indrė Burlinskaitė ir sportininkas, verslininkas Liudas...

Renkantis iš elektros tiekėjų pasiūlymų įspėja likti budriems – galima permokėti dešimtimis eurų (350)

Elektros kainos šiuo metu yra rekordiškai aukštos, tuo metu daugumai Lietuvos buitinių vartotojų...

Panevėžio viešbutis pasipuošė žinomo menininko darbais: juos kabino linksmai nusiteikę aukštalipiai (1)

Galerijoje ant Panevėžio viešbučio fasado – dar viena nauja įspūdingo dydžio darbų paroda.

Skuodis: kitąmet, tikėtina, galėsime keliauti traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių

Jau nuo 2022 metų vidurio iš Vilniaus, kaip tikimasi, patogiai galėsime nuvykti į Varšuvą, o...

Pokštas feisbuke įnešė painiavą: kai kurie palaikė oficialia vakcinacijos viešinimo kampanija (4)

Socialiniame tinkle „Facebook“ sklinda iliustracija, kuria raginama skiepytis, nes kitaip esą...