Prieš pat startą Dakaro ralyje, „East and Nord by Lituanica“ komanda dalijasi nuoširdžiu pasakojimu apie tikrąsias priežastis, kodėl A. Gelažninkas ryžosi dalyvauti sunkiausiame pasaulio ralyje. Pasirodo, sportininkas savo karjeroje yra išgirdęs netgi perspėjimą: „Jei toliau sportuosi, važinėsi neįgaliojo vežimėlyje.“
Visgi nei tokie žodžiai, nei traumos, per kurias sutrupėjo ir lenktynininko kairė koja, ir dešinė, A. Gelažninko nesustabdė. Rankas jis nuleido tik tada, kai suvokė, kad sporto šakoje, į kurią įdėjo daugybę jėgų ir vilčių, dėl traumų ir ligoninėse praleisto laiko nėra toks pats greitas kaip tie, su kuriais jis pradėjo savo sportinę karjerą.
Lūžis įvyko prieš šešerius metus, kai A. Gelažninko gyvenime atsirado enduras. Kaip sako lenktynininkas, atsivėrė platesni horizontai. Ir būtent atsiradusiame naujų draugų rate pirmą kartą kilo mintis, kad A. Gelažninkas turėtų dalyvauti Dakare.
Vyras sako suprantantis, kad Dakaro ralyje jis privalo neįsivelti į lenktynes, o važiuoti taip, kad kasdien būtų finiše.
„Maksimaliai saugiai ir greitai“, – kalbėjo A. Gelažninkas.
