Kodėl jau ne vienerius metus iš pajėgiausių rinktinių trejeto nesitraukia Argentina?
Juk ir pasaulio krepšinio lyderės keitė savo trenerius, kaip ir kitos komandos išgyveno kartų kaitas, tačiau sugebėjo išlaikyti aukštus ir svarbiausia stabilius rezultatus.
Planetos pirmenybėse Indianapolyje (2002 metais) Argentinos rinktinėje pirmą kartą drauge rungtyniavo 25-erių gynėjas Emanuelis Ginobili ir 22-ejų metų amžiaus puolėjai Luisas Scola bei Andresas Nocioni. Šiame čempionate pirmą sykį kartu žaidė ir Ispanijos rinktinės nariai – 22-ejų metų sulaukę „centras“ Pau Gasolis ir gynėjas Juanas Carlosas Navarro bei 20-ies įžaidėjas Jose Manuelis Calderonas.
Tai – didžiųjų trejetų eros pradžia Ispanijos ir Argentinos rinktinėse. Kas yra didysis trejetas? Krepšinyje vis labiau populiarėjanti sąvoka, kai komandoje išskiriami trys svarbiausi žaidėjai. Aplink juos sukasi visos komandos žaidimas. Į NBA čempionų titulą nusitaikiusių klubų vadovai šiandien neįsivaizduoja komandos formavimo be didžiojo trejeto.
Per savo erą Argentinos trio nukalė olimpinius aukso ir bronzos medalius, pelnė Amerikos čempionų, vicečempionų ir pasaulio vicečempionų vardus. Nepėsčias ir Ispanijos didysis trejetas, kuris tapo Europos čempionu, po du sykius iškovojo Senojo žemyno pirmenybių ir olimpinių žaidynių sidabro medalius.
Šią vasarą per pirmas septynerias kontrolines rungtynes Lietuvos rinktinę į pergales vedė krepšininkai, praėjusių metų Europos čempionato finale nepelnę nė taško. Ar tai reiškia, kad Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas ir Mindaugas Kuzminskas pagaliau subrendo būti Lietuvos rinktinės atakų lyderiais?
Perspektyviausi rinktinės jaunosios kartos žaidėjai pirmą kartą drauge rungtyniavo Slovėnijoje vykusiose pirmenybėse. Praėjusį rudenį puolėjams M. Kuzminskui ir D. Motiejūnui buvo 23-eji ir 22-eji, o vidurio puolėjui J. Valančiūnui – 21-eri.
Jie pasekė argentiniečių pavyzdžiu ir rungtyniaudami kartu savo pirmame čempionate pasipuošė sidabro medaliais. Visgi puikų komandinį pasiekimą kiek apkartino silpni asmeniniai rodikliai. Europos čempionate J. Valančiūnui, D. Motiejūnui ir M. Kuzminskui nepavyko pasiekti bent 7 taškų vidurkio.
Šią vasarą minėto trejeto statistiniai rodikliai iškalbingesni už jų pačių žodžius. Per kontrolinius mačus jie rezultatyviausi ir naudingiausi rinktinės krepšininkai. Prieš stovyklos pradžią apskritai abejota, ar M. Kuzminskui pavyks šiais metais patekti į rinktinės dvyliktuką.
Drąsiai ėmęsis iniciatyvos jis užsitarnavo vyriausiojo trenerio Jono Kazlausko pasitikėjimą ir užgožė kitus lengvojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniaujančius kandidatus Joną Mačiulį, Simą Jasaitį ir Deividą Gailių. Per šešis mačus M. Kuzminskas tarp visų Lietuvos rinktinės žaidėjų daugiausia kartų atakavo krepšį – 25/40 (62,5 proc.) ir metė daugiausia baudų – 18/23 (78,3 proc.).
Agresyvius puolėjo veiksmus atspindi ir faktai, jog M. Kuzminskas kol kas yra antras pagal rezultatyvumą (vid. 11,8 taško) ir antras pagal naudingumą rinktinės krepšininkas (+14,8 naudingumo balo).
Pagal Toronto „Raptors“ klubo individualią programą treniravęsis J. Valančiūnas prie rinktinės prisijungė vėliau ir sužaidė vos du susitikimus. Beveik net po 30 naudingumo balų rinkęs aukštaūgis, išsyk pademonstravo savo pasiryžimą tapti kertiniu Lietuvos ekipos žaidėju.
Treneris J. Kazlauskas gyrė J. Valančiūną už greitį ir staigumą, pažymėjo D. Motiejūno universalumą. Tik lietuviškas kuklumas vis dar kalba, kad mūsų rinktinėje visi krepšininkai vienodo pajėgumo. Tačiau suprantame, kad taip nėra.
Jei taip ir būtų, tuomet vienas nežaistų LKL, o kitas - NBA. Nebijokime ieškoti savo lyderių ir garsiai jiems tai pasakyti. Kai komandoje kiekvienas turi savo vietą, įsivyrauja tvarka ir išnyksta savanaudiškas žaidimas.
Pasaulio čempionatas atsakys į klausimą, ar pastaraisiais metais kartų kaitą išgyvenanti Lietuvos rinktinė ateityje turės savo didįjį trejetą. J. Valančiūnas, D. Motiejūnas ir M. Kuzminskas pretenduoja tapti svarbiausiomis nacionalinės ekipos figūromis, be kurių šiuolaikiniame krepšinyje vis sunkiau įsivaizduojamos skambios pergalės.
Lyginant su Senojo žemyno pirmenybėmis Lietuvos rinktinės trejeto statistiniai rodikliai pasaulio čempionate turėtų mažiausiai padvigubėti.
Istorija rodo, kokia milžiniška didžiojo trejeto svarba krepšinyje. Majamio „Heat“ tapo dukart NBA čempione paeiliui, kai prie Dwyane‘o Wade‘o prisijungė Chrisas Boshas ir LeBronas Jamesas. Pastarasis neseniai sugrįžo į Klivlandą, kur siekiama sukurti naują trio ir prie L. Jameso, Kyrie Irvingo prijungti Keviną Love‘ą.
Lietuvos rinktinės žaidimas ir toliau bus grindžiamas komandiniais veiksmais. Tik, jei galvojate, kad jiems prieštarauja didžiojo trejeto sistema, prisiminkite kaip kamuoliu dalijosi Timo Duncano, Tony Parkerio ir E. Ginobilio vedama San Antonijaus komanda.
Per pastarąjį dešimtmetį „Spurs“ didysis trejetas susižėrė net keturis NBA čempionų titulus. Tad kodėl artimiausiam dešimtmečiui ir Lietuvos rinktinė negalėtų subrandinti savo trio?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi nuomonė!
