„Pradėjome rungtynes labai gerai, bet vėliau žaidėjoms „nusimušė“ taikiklis. Atidavėme varžovėms iniciatyvą, o dar praradome traumą patyrusią Eglę Šulčiūtę“, - po mačo kalbėjo A. Paulauskas.
Planetos vicečempionės Čekijos ekipos strategas Luboras Blažekas pabrėžė, kad jo auklėtinės dvikovą dėl grupės lyderių pozicijos laimėjo tik per plauką.
„Rungtynės buvo nepaprastai sunkios, bet mes karštai troškome šios pergalės. Būtina pastebėti, kad laimėjome vos 4 taškais, ir kartais atrodė, jog nugalės Lietuva. Taigi, kartais mačo baigtį nulemia paprasčiausia fortūna. Lietuvės žaidė puikiai - norėčiau palinkėti joms sėkmės tolesniuose čempionato etapuose“, - sakė treneris iš Čekijos.
- Ko Lietuvos komandai pritrūko iki pergalės? - paklausėme A. Paulausko
- E. Šulčiūtės. Kita problema, kad pirmoje rungtynių dalyje galbūt atlikau per daug keitimų. Galbūt reikėjo laikytis klasikinio scenarijaus. Kai pirmavome, reikėjo tą persvarą dar padidinti ir tik tuomet imtis keitimų. Bet norėjosi atgaivinti Giedrę Paugaitę, kuri prieš čempionatą žaidė labai užtikrintai. Vis norėjosi duoti jai šansų, kad ji atsigautų psichologiškai ir būtų tokia, kokia gali būti. Galbūt nereikėjo to daryti.
- 26 taškus pelniusią Evą Vitečkovą bandė uždengti tai Aušra Bimbaitė, tai Sandra Linkevičienė, mėginote ir gintis aikšte. Bet ar įmanoma sustabdyti 190 cm ūgio krašto puolėją, kai ji taip pataiko?
- Įmanoma, tik mes nesilaikėme išankstinio plano. Prieš rungtynes sutarėme, kad mūsų aukštos žaidėjos eis į pagalbą gynėjoms, bet jos vėlavo. Tačiau pirmoje rungtynių dalyje E. Vitečkova pelnė 16 taškų, o po pertraukos – 10. Vadinasi, antroje mačo pusėje jau gynėmės geriau.
- Esate sakęs, kad ketvirtfinalyje labiausiai nenorėtumėte susitikti su titulą ginančia Prancūzijos komanda, bet to išvengti nepavyko. Kuo ši ekipa ypatinga?
- Prancūzės stiprios fiziškai, turi galingas vidurio puolėjas. Tiesa, turint E. Šulčiūtę mums tai nebūtų labai baisu... Bet dabar bent jau žinome, prieš kokį varžovą ruoštis žaisti. Jei tai būtų Kroatija, mums irgi nebūtų paprasta. Pernai du kartus kroates nugalėjome (atrankos į Europos čempionatą turnyre – DELFI), o trečios rungtynės tokiu atveju paprastai būna pralaimimos.
- Vis dėlto ar nėra apmaudu, kad, iškovojus tiek pergalių ir užėmus antrą vietą grupėje, jau ketvirtfinalyje reikės grumtis su žemyno čempionėmis?
- Tačiau juk matome, kad tos čempionės dabar vos velkasi. Niekada negalima kažko pernelyg sureikšminti – visi yra iš mėsos, kaulų ir nervų. Vakar buvai čempionu, rytoj būsi autsaideriu – visokių istorijų krepšinyje pasitaiko. Nekreipiame į tai dėmesio ir nesureikšminame pralaimėjimo čekėms.
- Prieš ketvirtfinalį turėsite dvi laisvas dienas. Po pirmojo etapo jos neišėjo į naudą, nes komanda vos iškovojo pergalę prieš Didžiąją Britaniją. Ar šįkart vėl neapsunks žaidėjos?
- Dabar mūsų laukia kelionė, pusę dienos važiuosime, kol dar įsikursime viešbutyje. Rytoj turbūt nebesitreniruosime, o paskui analizuosime varžoves. Bet ne apie tai pirmiausia reikia galvoti: neverta verkšlenti ar ieškoti problemų. Reikia galvoti apie kitus dalykus arba išvis nieko negalvoti, atsipalaiduoti.
- Lietuvos rinktinė nuo pat čempionato pradžios rungtyniauja galingai. Ar tai nereiškia, kad anksčiau ar vėliau sportinės formos pikas praeis ir ji kris žemyn?
- Paskaičiavau, kad beveik visos mūsų žaidėjos su labai trumpomis pertraukomis dirba jau nuo praeitų metų birželio. Pagrindinėms žaidėjoms taip galbūt ir gali atsitikti, bet aš manau, jog mūsų pasiruošimas šiam čempionatui buvo tikrai kokybiškas. Be to, didžiąją pirmenybių dalį nežaidėme kiekvieną dieną, spėdavome pailsėti.
