Švedija – Suomija 2:1 (0:0, 2:1, 0:0)
Skandinavijos derbyje abi komandos žaidė atsargiai. Visi supranta, kad per tokias rungtynes vienintelė klaida gali būti lemtinga, tačiau, galima sakyti, kad taip ir atsitiko. Olli Jokinenas gavo 2 minutes ir švedai pasinaudojo galimybe pergalingą pelnyti įvartį.
Tiesa, ir suomiams trečiajame kėlinyje nusišypsojo laimė, jie taip pat turėjo galimybę žaisti daugumoje, tačiau pasinudoti ja nesugebėjo. Jau nekalabant apie pirmąjį kėlinį, kad suomiai žaidė penkiese prieš tris švedus.
Per šias rungtynes matėsi, kad Švedijos komanda kontroliuoja žaidimą. Manau, švedai pademonstravo kol kas geriausią savo žaidimą Sočyje. Tad ir jų patekimas į finalą atrodo logiška pasekmė.
Suomiai kovėsi garbingai, tačiau šie tiek banguotai, lemiamais momentais vis kažko pritrūkdavo. Tai ir lėmė varžovų pergalę.
Suomiai parardo galimybę laimėti auksą, bet jie kovos iki galo, kad laimėtų bronzą. Juo labiau, kad tai būtų puiki dovana Teemu Selanne, kuris po olimpinių žaidynių tikriausiai atsisveikins su nacionaline komanda. Suomių ledo ritulio legenda turi 3 olimpinius medalius ir tikrai mielai kolekciją papildytų ketvirtuoju.
Kanada – JAV 1:0 (0:0, 1:0, 0:0)
Šiame pusfinalyje susitiko du milžinai, dvi mega rinktinės. Iki antrojo kėlinio tai buvo visiškai lygių varžovų dvikova, tačiau po pirmosios pertraukos Kanada perėmė iniciatyvą ir užbaigė rungtynes pergale.
Kanados komanda šį kartą žaidė labai gerai. Ji sukūrė daug situacijų įvarčiams pelnyti prie amerikiečių vartų, ypač tai sekėsi antrajame kėlinyje. Kartais per rungtynes pakreipti įvykių eigą savo naudai reikia tik keleto sekundžių, vieno gero momento. Toks momentas ir nutiko Kanados komandai, kai Jay Bowmeesteris, puikus gynėjas, pasižymintis įspūdinga čiuožimo technika, atliko puikų perdavimą ir Jamie Bennas pelnė vienintelį mačo įvartį.
Įdomu pastebėti, kad jau daug metų šiuose Šiaurės Amerikos derbiuose rungtynės baigiasi vos vieno įvarčio skirtumu.
Tokio lygio komandose, kurių visi žaidėjai yra labai geri, svarbu surasti kombinacijas, kuriose suveiktų individualių žvaigždžių gebėjimai ir talentas. Manau, Kanadai tai pavyko nuostabiai.
Priešingas Sočio žaidynių pavyzdys – Rusija. Vis pagalvoju, kodėl rusų pagrindinės žvaigždės olimpiadoje nespindėjo taip, kaip savo kubuose NHL? Peršasi mintis, kad šioje rinktinėje tie itin garsūs žaidėjai tiesiog neturėjo jiems geriausiai tinkančių partnerių, kuriuos turi NHL klubuose. Būtent teisingai parinkti partneriai leidžia superžvaigždėms geriausiai atskleisti savo talentą ir pelnyti įvarčius, kuriais žavisi visas pasaulis.
Olimpiniu ledo rituliu džiaugtis liko jau visai ne daug. Liūdna, tačiau pagrindinis renginio desertas – dar priešakyje. Šiandien – mažasis finalas tarp suomių ir amerikiečių, o rytoj mūšis dėl aukso tarp švedų ir kanadiečių.
Sekmadienį laukia įdomi, atkakli, komandos labai sunki kova. Bet ar gali būti kitaip, kai žaidi dėl aukso? Švedai moka žaisti kartu kaip komanda, komandoje nėra individualizmo. Kanados strategas Mike'as Babcockas net prisipažino žurnalistams, kad yra Švedijos rinktinės gerbėjas. Kaip jis sakė, švedai yra tikri ereliai, žaidžia meistriškai, atkakliai.
Tačiau Kanada, komanda, kuriai bet kuri vieta, išskyrus pirmąją, yra nesėkmė, jau turi finalo rungtynių planą. Nekantrauju išvysti, ką šios komandos viena kitai paruoš.
Gerų emocijų!
