aA
Laima Grigalauskienė jau 16 metų negyvena Lietuvoje, tačiau į šiemet jau 50 kartą vykusią „Kuršių marių regatą“ sugrįžta kasmet. Ji – viena iš pirmosios, 1954-aisiais įvykusios, regatos dalyvių, kuri anuomet varžybose startavo su moterų įgula. Šiandien regatoje moteris lankosi kaip žiūrovė, tačiau džiaugiasi, kad šventinė varžybų nuotaika ir buriavimo nuotykių išmėginta draugystė su kitais buriuotojais per tiek dešimtmečių nė kiek nepakito.
Laima Grigalauskienė
© Organizatorių nuotr.

– Kaip išsirinkote tokį neįprastą sportą ir pradėjote buriuoti? Gal 1954-ųjų metų regata „Aplink Kuršių marias“ buvo pirmosios jūsų varžybos?

– Pradėjau buriuoti per vyresniąją seserį. Ji į jachtklubą nuėjo iš karto po karo, 1947 metais. Vienų respublikinių varžybų metu, kaip žiūrovus, ji atsivedė ir visą mūsų šeimą. Man ten taip patiko, kad iš karto ėmiau prašyti jos, kad mane nusivestų dažniau. 1952 metų kovo 2-ąją jau oficialiai užsirašiau į jachtklubą, kur mano pirmuoju treneriu tapo Zigmas Mačiukas. Taip ir pradėjau buriuoti. 1954-aisiais, jau turėjau nemažai patirties. Artėjant regatai, sesė sako: „Jau dvejus metus lankai, viską žinai, gal nori dalyvauti regatoje su mumis?“ Aš, žinoma, sutikau. Buvau labai laiminga, kad mane pakvietė. Dalyvavom su „M“ klasės jachta – aš, mano sesė ir vairininkė Nijolė Kalvaitytė. Buriavau ilgai, vėliau teisėjavau. Mokiausi, dirbau, auginau dukrą, bet buriavimas visada buvo greta.

– To meto regata greičiausiai labai skyrėsi nuo dabartinės?

– Tikrai taip! Visų pirma, ji vyko daug didesnėje akvatorijoje – aplink visas Kuršių marias. Tuo metu pirmasis etapas būdavo jūrinis, iki Palangos ir atgal. Tuomet startuodavom iki Nidos, nuo jos – į Zelenogradską, iš ten – į Poleską, o iš jo pasukdavom jau tiesiai į Klaipėdą. Ilgieji etapai vykdavo ne tik dienomis, bet ir naktimis. Šie etapai būdavo sudėtingiausi. Mariose dažnai būna išstatyti nepažymėti žvejų tinklai, yra daug seklumų, todėl naktį būdavo tiesiog privalu buriuoti tik farvateriu (pažymėtoje laivybai tinkamoje teritorijoje). Jūrlapius reikėdavo mokėti mintinai, kad žinotum kur plaukti, o kurių vietų vengti.

1954-ųjų Kuršių marių regatos programa
1954-ųjų Kuršių marių regatos programa
© Organizatorių nuotr.

– O kaip to meto Lietuvos buriuotojų jachtos, buriavimo technika, apranga?

– Viskas labai pasikeitė, ištobulėjo. Tuo metu didžioji dalis laivų – „M“ klasė, „Jorš“ klasė – buvo švertbotai. Tai nedideli, lengvi laivai. Kajučių tose jachtose nebuvo, todėl naktį permesdavom tentą per buomą ir miegodavom. Jachta buvo mūsų viešbutis. Tačiau tuo metu nejautėm, kad kažko trūksta ar kažkas ne taip. Turėjom labai daug entuziazmo, be galo visi norėjom buriuoti.

Tiesa, būdavo, kad žiūri kokią laidą ar filmą apie buriuotojus užsienyje ir seilė varva, nes jų apranga ir įranga visai kitokia, daug tobulesnė. O mūsų buvo labai paprasta. Ką turėdavom, tą rengdavomės, kad bent kažkiek nuo vėjo ir lietaus apsaugotų. Sulydavom dažnai, bet varžybos yra varžybos, niekur nesidėsi, kai distanciją turi pabaigti.

– Pirmoji „Kuršių marių regata“ buvo labai audringa, dalis laivų net nefinišavo, susiplėšė bures, apvirto... Kaip sekėsi jūsų įgulai?

– Pamenu tik vieną įvykį. Plaukėm jau iš Zelenogradsko į Poleską, akvatorijoje, kur labai daug akmenų. Vėjo buvo daug, tad mūsų vairininkė sako man: „Laima, nulipk nuo šverto (į korpusą įstatoma laivo dalis, neleidžianti laivui dreifuoti), sėsk ant borto, kad labiau laivą atsvertum.“ Aš vos spėjau atsisėsti ant borto ir mes matyt užkliudėm kažkokį akmenį – švertas, ant kurio prieš kelias akimirkas sėdėjau, taip ir šovė į viršų. Visos labai išsigandom, nes nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę, jei ten būčiau vis dar sėdėjusi.

Kita vertus, analogiškų situacijų būna kone per kiekvieną regatą. Tuo metu gal ir baisu, bet jei viskas gerai baigiasi, aš to nesureikšminu. Niekuomet neturėjau baimės jausmo vandeniui. Gal Klaipėdoje visi pripratę prie vėjo ir vandens. Buriuodamas turi mokėti plaukti, turi nebijoti vandens ir iš viso – nebijoti. Niekada nežinai, kas gali atsitikti, tačiau turi save saugoti. Ne tik save – ir kitus, esančius laive.

– Jau 16 metų negyvenate Lietuvoje, tačiau į „Kuršių marių regatą“ grįžtate kasmet. Kodėl?

– 2001 metais išvykau gyventi į Ameriką, tačiau į Lietuvą grįžtu kiekvieną vasarą. Labai norisi čia atvažiuoti, ypač, kai vyksta regata. Tuomet čia jaučiasi ta pakili šventinė nuotaika. Smiltynės jachtklube ar Nidoje turiu daug prisiminimų. Sutinku ir pažįstamų buriuotojų. Mūsų karta buvo be galo draugiška – visi draugaudavom. Buriuodavom kartu, o krante į miestą ir šokius eidavom. Mums, moterų įgulai, vaikinai visada padėdavo su sunkesniais darbais, nes mes tiek jėgų, kiek jie, neturėdavom, jei reikėdavo ką sunkesnio pakelti. Su daugeliu bendraujame iki šiol – kai kurių net gimtadienius drauge švenčiame. Buriavime, ypač sudėtingose situacijose, tvirta draugystė yra labai svarbu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ilgai slėptoje apklausoje – tikroji rinkėjų nuomonė apie Vyriausybės darbus (28)

Lietuvos gyventojai labiausiai ant dabartinės Vyriausybės pyksta dėl vaistų ir švietimo reformų,...

Pasakiškus atlyginimus gaunantys jūrininkai: kai viską suskaičiuoji, tie keli tūkstančiai eurų nebeatrodo daug (2)

„Lietuvos jūrininkai bėga iš Lietuvos dėl prastos mokesčių sistemos“, – taip DELFI teigė...

Stalo žaidimų bumas ir 2700 dolerių kainuojantys stalai

Kai Chrisas Stagno susirenka su draugais pažaisti, dažniausiai jie pliekia „Tekančią saulę“...

Milijonas amerikiečių šturmuos legendinę „Area 51” – kariuomenė perspėja neiti į teritoriją, kurioje yra ginkluotų karių (150)

Daugiau nei milijonas žmonių nusprendė surasti Jungtinėse Amerikos Valstijose esančią „ Area...

Siuntos pristatymas pavirto detektyvu: kurjeris nurūko iš pat panosės (162)

Panevėžiečių šeima, iš Lenkijos užsisakiusi brangių, per 1 000 eurų kainavusių, pirkinių,...

Išleistuves švenčiantys sostinės abiturientai – tarsi nulipę nuo raudonojo kilimo (162)

Trečiadienio popietę Šv. Kotrynos bažnyčioje džiaugsmingai suskambo varpai – šiandien...

Orai: lietus traukiasi lėtai, bet užtikrintai (3)

Ketvirtadienio naktį debesys daug kur užtemdys Lietuvos padangę. Daugelyje šalies rajonų trumpai...

JAV mokslininkės nužudymo Kretoje detalės šokiruoja: du kartus tyčia partrenkta automobiliu, paskui išprievartauta ir palikta (57)

Graikijoje nužudyta amerikiečių mokslininkė Suzanne Eaton buvo išprievartauta, antradienį...

Baltijos jūroje – pavojus, apie kurį žino retas lietuvis: nepastebėjus ženklo gali kainuoti gyvybę (93)

Nors šiuo metu oras jau visai neprimena birželį alinusių karščių, tačiau poilsiautojų...