Purkos renkamos ankstų rytą, kai tik išsiskleidžia violetiniai žiedai, po to džiovinamos tampa raudonai oranžinėmis, kartais geltonomis. Kuo purkos tamsesnės, tuo šafranas yra geresnės kokybės.
Kartais purkos sumalamos ir parduodamos kaip šafrano milteliai. Tačiau žinovai pataria geriau pirkti sudžiovintas purkas, o ne miltelius, nes šafranas, kaip ir daugelis vertingų dalykų, klastojamas – vietoje tikro šafrano miltelių pardavinėjant sumaltus medetkos žiedlapius, kurie tik nudažo patiekalus, tačiau nesuteikia jiems nei skonio, nei aromato.
Šafranas dėl savito kartoko skonio jau kelis tūkstančius metų naudojamas kulinarijoje – labiausiai jis tinka ryžių patiekalams gardinti, nes nudažo juos gražia auksine spalva. Šafranu skaninami avienos, žuvies troškiniai, gardinamos sriubos, padažai, likeriai. Tačiau vertėtų prisiminti, jog šio prieskonio į patiekalą reikia dėti labai nedaug – priešingu atveju valgis taps neskaniai kartus.
Kad šafranas kvepėtų ir būtų ryškiai oranžinės spalvos, jis šiek tiek pakepinamas sausoje keptuvėje, susmulkinamas ir užpilamas šaukštu pieno ar vandens, pabrinkinamas. Gautas mišinys supilamas į gaminamą patiekalą. Sumalto šafrano papildomai ruošti nereikia. Jei jo dedama į kepinius, jis įminkomas į tešlą proceso metu. Ruošiant kitus valgius, šafrano įdedama likus 5 min. iki patiekalo gaminimo pabaigos.
Šį prieskonį geriausiai laikyti popieriniame maišelyje, nes uždarytas į sandarius indus ir nekvėpuodamas, prieskonis supelys.
