Ankstesnėje įstatymo projekto nuostatoje buvo teigiama, kad nuomonė turi remtis faktais ir pagrįstais argumentais, dabar šių reikalavimų atsisakyta.
R.Žakaitienė teigia, kad 13 straipsnio nuostatoje dėl asmens teisių, garbės ir orumo apsaugos pirmojoje dalyje išbraukiama diskusijas sukėlusi eilutė, kad draudžiama filmuoti ir fotografuoti privačias patalpas, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, o paliekamas draudimas be asmens sutikimo filmuoti ir fotografuoti, daryti garso įrašus privačioje teritorijoje, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti aptverta ar kitaip aiškiai pažymėta teritorija, fizinio asmens privati namų valda.
Anot komiteto narės, nuspręsta papildyti to paties straipsnio antrąją dalį teiginiu, kad draudimai netaikomi 14 straipsnyje nurodytais atvejais, kur numatoma, kad informacija apie viešo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jei ja atskleidžiama visuomeninę reikšmę turinčios privačios šio asmens gyvenimo aplinkybės ir asmeninės savybės.
„Ši pataisa suteikia galimybę žiniasklaidai beveik be apribojimo domėtis viešaisiais asmenimis“, - sakė R.Žakaitienė.
Pritarta pataisai dėl informacijos paneigimo
Komitete taip pat pritarta Seimo nario Petro Gražulio siūlymui, kad visuomenės informavimo priemonė privalo paskelbti atsakymą, nepriklausomai nuo to, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu ar kito asmens vardu. Kitiems Seimo nario įregistruotiems siūlymams, sugriežtinantiems nuostatas, numatančias informacijos paneigimą žiniasklaidoje, nepritarta.
Anot R.Žakaitienės, ši nuostata yra perteklinė, nes „44 straipsnyje kalbama, kaip visuomenės informavimo priemonė turi paneigti savo paskelbtą informaciją, jei to nedaro, pilietis gali kreiptis į teismą“.
„Man ši nuostata atrodo per daug paini ir sudėtinga, nemanau, kad teismams ar kam kitam ji gali padėti, aš balsavime susilaikiau“, - aiškino Seimo narė.
Anot pataisą pasiūliusio Seimo nario, pati žiniasklaidos priemonė yra atsakinga, kas joje pranešama.
„Jei apie mane paskelbė net ir teigiamą informaciją, su kuria aš nesutinku, reikia, kad būtų teisė pasakyti kitą nuomonę, manau, tai būtų labai demokratiška“, - anksčiau DELFI apie siūlytą pataisą aiškino Petras Gražulis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius DELFI sakė, kad kai kurios visuomenės informavimo priemonės argumentuodamos, kad tai yra ne jų pateikta informacija, o perspausdinta iš kitos žiniasklaidos priemonės ar pateikta kito asmens vardu, atsisako paneigti neteisingą informaciją.
Tačiau jis teigia, kad įstatymas jau tokią atsakomybę yra numatęs.
Anot D.Radzevičiaus, ši pataisa kilusi iš politiko asmeninės patirties, ne žmonių problemų.
Komitete taip pat pritarta siūlymui, kad viešosios informacijos rengėjai gali pasirašyti ir kolektyvinį susitarimą su žurnalistais, dėl žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo.
Anot R.Žakaitienės, šioje Seimo sesijoje įstatymas turėtų būti priimtas.
