Jeigu pirminė hipertenzija nesikomplikuoja, išlieka tokia pati, kaip iki nėštumo, didelės rizikos nėštumo metu nėra. Šiek tiek padidėja tikimybė, kad vaisius bus mažesnio negu vidutinis svorio.
Jei arterinė hipertenzija komplikuojasi preeklampsija, t.y. nėštumo sukelta hipertenzija kartu su proteinurija (baltymu šlapime), tada galimos kai kurios komplikacijos: gimdymas anksčiau laiko, inkstų funkcijos sutrikimas, smegenų kraujotakos sutrikimai iki eklampsijos (traukulių), širdies kraujotakos sutrikimai, plaučių edema.
Nėščiosioms hipertenzija, taip pat kaip ir visiems, diagnozuojama, kai kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg. Skirtumas tas, kad nėščiosioms tokio kraujospūdžio gydyti nereikia. Gydyti rekomenduojama tik tada, kai kraujospūdis viršija 160/110 mmHg.
Nėščiųjų hipertenzijos rizikos veiksniai yra nutukimas, pirminė hipertenzija, cukrinis diabetas, inkstų, imuninės ir kai kurios kitos ligos iki nėštumo. Rizika didesnė, jei moteriai pirmojo nėštumo metu ar kam nors iš jos šeimos yra buvusi preeklampsija, jei nėščioji vyresnė nei 40 ar jaunesnė nei 16 metų, jei laukiasi dvynukų. 75 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija yra pirmą kartą gimdančios.
Manoma, kad nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija atsiranda dėl to, kad nėštumo pradžioje nepakankamai pakinta placentinės aikštelės kraujagyslės, tai lemia, kad į ją nepakankamai priteka kraujo. Moters organizmas, saugodamas vaisių ir siekdamas užtikrinti jam pakankamą kraujotaką, pakelia mamos spaudimą.
Būtent todėl, siekiant nepabloginti placentos kraujotakos, nėščiosioms ir negydomas kraujospūdis 140/90mmHg. Jei kraujospūdis yra daugiau kaip 160/110 mm Hg, tada, praeinanti su nėštumu susijusi hipertenzija po nėštumo per pirmąsias savaites paprastai susireguliuoja, ir gydyti neprireikia.
Labai svarbu, kad kraujospūdis būtų taisyklingai pamatuotas. Moteris neturi būti ką tik įbėgusi į gydytoją kabinetą, išsigandusi, susijaudinusi, po fizinio krūvio. Prieš matuojant jai reikia nors 5-10 minučių ramiai pasėdėti. Jeigu moteris ypač jautrios nervų sistemos, tiksliau galima pamatuoti kraujo spaudimą namuose. Nereikia pamiršti, kad egzistuoja vadinamasis “balto chalato” sukeltas spaudimas. Norėdama pasitikrinti, ar teisingai pasimatuoja kraujo spaudimą, moteris gali atsinešti aparatą pas gydytoją, jis patikrins, ar spaudimas matuojamas tinkamai.
Labai svarbu, kad matuojant spaudimą būtų išlaikomos kitos sąlygos, t.y. moteris sėdėtų patogiai atsirėmusi, nespaustų rankovės, kad būtų didesnė kraujo spaudimo aparato rankovė, jeigu moteris stambi. Spaudimas būtinai turi būti matuojamas abiejose rankose - vienoje jis gali būti normalus, o kitoje - padidėjęs, tai būdinga nėštumui. Jeigu spaudimas padidėjęs nors vienoje rankoje, liga paprastai linkusi progresuoti.
Nėščiosioms, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, rekomendacija riboti suvartojamos druskos kiekį, duodama sergantiesiems lėtine hipertenzija, visiškai neturi prasmės.
Nėštumo pradžioje, kada vyksta minėtieji kraujagyslių pokyčiai placentos aikštelėje, pravartu vartoti vitaminų E ir C arba vitaminų, skirtų specialiai nėščiosioms. Yra mokslinių tyrimų, teigiančių, kad tai apsaugo nuo vėlesnio kraujospūdžio padidėjimo nėštumo metu.
Anksčiau buvo manoma, kad būklę pagerina gulėjimas, dabar paaiškėjo, kad tam nėra pakankamai įrodymų, todėl šiuo metu moterys, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, ilgai gulėti neverčiamos.
Jei yra preeklampsija, tuomet gydoma ligoninėje.
Siekiama, kad AKS būtų mažesnis nei 160/110 mm/Hg. Koreguojant AKS neturi įvykti jokio didesnio staigaus kraujospūdžio sumažėjimo.
Nėščiųjų hipertenzijai gydyti dažniausiai skiriama centrinio poveikio alfa adrenoreceptorių stimuliatorių (dopegito) ir periferinio poveikio alfa ir beta adrenoreceptorių blokatorių (labetololio) su daliniu stimuliuojančiu veikimu.. Greitai kraujospūdį reguliuoti skiriama kalcio kanalų blokatorių (nifedipino).
Yra dvi grupės vaistų, kurių nėštumo metu skirti nerekomenduojama. Tai AKF inhibitoriai, gana dažnai sukeliantys vaisiaus apsigimimus, ir diuretikai - šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai. Hipertenzija sergančioms nėščiosioms nepakankamai padidėja skystosios kraujo dalies kiekis, jų cirkuliuojančio kraujo tūris mažesnis nei reikia nėštumo metu. Pavartojus šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų, jis dar sumažinamas, ir taip pablogėja viso organizmo ir placentos kraujotaka. Todėl šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų skiriama tik labai sunkių komplikacijų atvejais, kai yra plaučių edema (pabrinkimas) ar inkstų nepakankamumas.
