Gyvsidabris dantų gydymo srityje naudojamas jau apie 150 metų; higienistai jau senokai aiškina, kad gyvsidabrio garai gali būti pavojingi ir gydytojui, ir pacientui.
Tokie plombų kritikai gąsdina, kad gyvsidabris gali apnuodyti organizmą, paveikti inkstus ir kitus organus, pakenkti nervams, sukelti Alzheimerio ligą.
Tuo tarpu danų gydytojų asociacijos tvirtina, kad lydinyje su kitais metalais gyvsidabris nežalingas, kad nesama tiesioginių mokslinių įrodymų, jog gyvsidabrio plombos kenkia sveikatai.
Tokį tikslą mėgino pasiekti škotų medikai iš Glazgo. Jie tyrė 180 dantų gydytojų ir 180 savanorių, matavo gyvsidabrio koncentraciją jų šlapime, plaukuose, naguose, tikrino jų psichomotorinę būklę.
Duomenų statistika gana iškalbinga: dantų gydytojai ir gyvsidabrio turėjo savo organizme daugiau, ir sveikatos problemų buvo daugiau negu savanorių grupėje. Iš to sekė išvada, kad tokie rezultatai siejasi su profesija.