Už V.Valančiaus kandidatūrą balsavo 13, prieš – 2 Teisėjų tarybos nariai, o vienas slapto balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Iš viso balsavime dalyvavo 16 Teisėjų tarybos narių.

„Sieksiu, kad darbas būtų darnus, kad nebūtų jokių konfrontacijų", - sakė V.Valančius taryboje susirinkusiems teisėjams.

Prasidėjus Teisėjų tarybos posėdžiui pirmininkaujantis vyriausias pagal amžių Šiaulių rajono apylinkės teismo pirmininkas Juozas Lisas į laikinojo pirmininko postą pasiūlė rinkti ilgametį teisėjų savivaldos institucijos ir LAT pirmininką Vytautą Greičių. Tačiau šis pasakė, kad taryboje yra susikompromitavusių narių, o jis nenori savęs sieti su jais, todėl atsisakė būti laikinuoju Teisėjų tarybos pirmininku.

Atsisakius V.Greičiui, rinkti į pirmininkus buvo pasiūlyta Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininkui J.Lisui, tačiau jis irgi atsisakė, teigdamas, kad gyvena Šiauliuose ir turi nagrinėjamų bylų, kurių atidėti negalima.

Tada buvo pasiūlyta Teisėjų tarybai pirmininkauti Kauno apygardos teismo pirmininkui Albertui Miliniui. Jis yra tarybos sekretorius, tačiau teigė, kad dėl aplinkybių jis negali eiti Teisėjų tarybos pirmininko pareigų. Be to, jis turėjo sekretoriaus pareigas, kurios neleidžia jam pretenduoti ir į pirmininko postą.

Taip pat atsisakė dar vienas siūlytas kandidatas – Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas.

Iš vieno kandidato pirmininku išsirinkus V.Valančių, Teisėjų taryba išsirinko laikiną jo pavaduotoją, kuriuo tapo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, ir laikiną sekretorių, kuriuo tapo A.Milinis. Anksčiau šie asmenys dirbo kartu su Teismų tarybai pirmininkavusiu V.Greičiumi.

Penktadienį sušaukta Teisėjų taryba nustatė Visuotinio teisėjų suvažiavimo datą ir vietą bei sudarė darbo grupę, kuri turės rūpintis dėl suvažiavimo. Per jį turėtų būti išrinkta nuolatinė penkiolikos narių Teisėjų taryba, kuri vėliau ir išsirinks naują pirmininką.

DELFI primena, kad gegužės pradžioje į paskutinį posėdį susirinkusi Teismų taryba aptarė ne tik situaciją, susidariusią po Konstitucinio Teismo paskelbto nutarimo, bet ir buvusį skandalą dėl Biržų teisėjo Valento Margevičiaus skyrimo bei pateisino garbingus postus užimančius valstybės pareigūnus ir teisėjus.

Teismų taryba konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog balandžio 6 dieną vykusio Teismų tarybos narių ir prezidento Valdo Adamkaus susitikimo metu prezidentui buvo pateikta informacija, neatitinkanti tikrovės.

Tada, kai pas prezidentą apsilankė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vadovas V.Valančius bei teisėjas Romas Klišauskas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Vigintas Višinskis ir tuometinis teisingumo viceministras Gintaras Švedas, V.Adamkus apkaltino LAT pirmininką V.Greičių arogantiškumu ir informacijos nuslėpimu. Tą pačią dieną prezidentas pareiškė, kad nebepasitiki V.Greičiumi nei kaip žmogumi, nei kaip teisėju.

Prezidentui balandžio 6 dieną V.Valančius, R.Klišauskas, V.Višinskis ir G.Švedas pateikė informaciją apie 2005 metų birželio mėnesį vykusį Teismų tarybos posėdį, kuriame buvo svarstoma ar pratęsti Biržų apylinkės teismo teisėjo V.Margevičiaus kadenciją ir vėliau vykusį balsavimą. Susitikimo dalyviai patvirtino buvę žodžiu informuoti apie kai kuriuos V.Margevičiaus biografijos faktus, tačiau jokie papildomi dokumentai Teismų tarybos nariams nebuvo pateikti nei posėdžio metu, nei po jo.

Sprendimą reabilituoti minėtų teisėjų poelgį nusprendusiai gegužės pradžioje į neeilinį posėdį sušauktai Teismų tarybai pirmininkavo ne V.Greičius , o jo pavaduotojas V.Milius.