„Jei koks nors restoranas pradėtų taikyti tokį mokestį, atsirastų nesusipratimų su klientais. Be to, aptarnaujantis personalas netenka arbatpinigių, šis mokestis nėra toks aktualus dar ir dėl to, kad jį taikant priskaičiuojami mokesčiai, tai iš jo nelabai ir pasipelnysi“, - sakė LVRA vykdančioji direktorė.
Jos nuomone, geriau leisti pačiam klientui pasirinkti, kokius arbatpinigius palikti už aptarnavimą.
Neinformuotas klientas – jo paties problema
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Mickutė DELFI sakė, kad vartotojas turi būti informuotas apie renkamą papildomą mokestį prieš jam suteikiant paslaugas, to nepadarius nusižengiama Vartotojų teisių gynimo įstatymui.
Tačiau ji pabrėžia, kad pažeidus vartotojo teises nepranešant apie papildomą mokestį, patenkama į „užburtą ratą“.
„Šiuo metu yra problema su paslaugų teikimu, nes nėra paslaugų teikimo taisyklių, Seime svarstomas naujas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, ten ir bus numatyta atsakomybė. Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje ši sritis yra problematika“, - sakė teisininkė.
Anot jos, jei vartotojui nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie papildomą paslaugą, tada jis gali kreiptis į Valstybinę Ne maisto produktų inspekciją, kuri įpareigota rūpintis skundais dėl paslaugų netinkamos kokybės suteikimo arba į teismą. Anot G.Mickutės, gavusi skundą, institucija atliktų tyrimą ir pateiktų savo išvadą.
„Tačiau mes įpareigojimų bausti už informacijos nesuteikimą negalime, esame aklavietėje. Paslaugos teikėjo už mūsų įpareigojimų nevykdymą administracine tvarka bausti negalime, nes nėra straipsnio, leidžiančio mums taip elgtis“, - aiškino specialistė.
Lieka galimybė kreiptis į teismą, tačiau norint paduoti ieškinį teismui reikia, kad jo suma būtų ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio – 125 litų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas spaudai Arūnas Armalis DELFI sakė, kad įmonė, įtraukdama mokestį už paslaugas – arbatpinigius, įstatymams nenusižengia.
„Mokestis už paslaugas yra pačios įmonės sprendimas. Nurodžius arbatpinigius kvite, už tai skaičiuojami mokesčiai, nes tai įvertinama kaip įmonės pajamos“, - aiškino A.Armalis.
Mokestį taiko nuolat
Naktinio klubo „Connect“ ir restorano „Grasas“ direktorius Martynas Tyla DELFI sakė, kad aptarnavimo mokesčio praktika daugelyje restoranų ir klubų galioja ketverius penkerius metus.
„Mūsų restorane ir klube mokestis taikomas tik tabako gaminiams, o nuo birželio pirmosios bus taikomas ir visoms paslaugoms“, - aiškino M.Tyla.
Jo teigimu, savininkas pats gali pasirinkti, kokio dydžio aptarnavimo mokestį taikyti.
„Kai buvo nustatyta mažmeninė cigarečių kaina, daugelis barų pritaikė aptarnavimo mokestį, nes pelnas yra tik tabako gamintojams, o pardavėjui iš to nėra naudos. Kiekvienas šeimininkas gali pritaikyti aptarnavimo mokestį. Palangoje ir Klaipėdoje taip pat yra taikomas aptarnavimo mokestis“, - sakė Naktinio klubo „Connect“ ir restorano „Grasas“ direktorius.
Jo teigimu, aptarnavimo mokesčio dydis yra nurodomas klubo ar restorano meniu.
Pajūryje mokestis beveik nebetaikomas
UAB „Palangos tauras“ pajūryje valdančios penkis restoranus vadovė Rūta Sakalauskienė DELFI sakė, kad kai kurie restoranai taiko 5-7 proc. aptarnavimo mokestį.
„Šis mokestis priklauso nuo verslo politikos, nori įvedi, nori neįvedi“, - sakė R.Sakalauskienė.
Anot jos, nė viename jos valdomo tinklo restorane toks mokestis netaikomas ir neplanuojamas taikyti.
„Mūsų politika yra tokia, kad aptarnavimas yra neatsiejama restorano ar kavinės dalis, tai kaip galima už tai atskirai imti mokestį? Gal norite pasakyti, kad žmogus pats turi apsitarnauti? Bet kuriuo atveju mes klientui turime kavą prie staliuko atnešti“, - aiškino R.Sakalauskienė.
Palangos restorano-viešbučio „Liukrena“ direktorė Nijolė Baranskienė DELFI sakė, kad restoranas aptarnavimo mokesčio netaiko, nes „nori, kad pas juos lankytųsi kuo daugiau klientų“.
Kaip DELFI sakė restorano-baro-naktinio klubo „Vila Aldona“ padalinio vadovė Danguolė Narkutė, įstaigoje aptarnavimo mokestis netaikomas, nes „aptarnavimo kokybė gali nepriklausyti nuo mokamo procento, klientas gali būti nepatenkintas aptarnavimu, bet jam vis tiek tektų už jį sumokėti“.
„Anksčiau Palangoje būdavo labai daug barų, kurie rinkdavo tokį mokestį, bet dabar jau nežinau tokio atvejo, nes žmonės dažniausiai būna pasipiktinę tokiais dalykais. Klientui maloniau tiesiog palikti arbatpinigių ne prievartos būdu“, - sakė D.Narkutė.
