Antra, be abejo tokio turinio ir formos vyriausybės pasaulyje yra plačiai žinomos ir ne kartą išbandytos. Jos ypač tinkamos stiprių socialinių sukrėtimų, karo, maro ar bado kamuojamoms visuomenėms. Todėl įvairiausio plauko “Nacionalinės vienybės vyriausybės” buvo ir yra gana mėgstamas “išradimas” kai kuriose Afrikos, Lotynų Amerikos šalyse, o šiomis dienomis, pavyzdžiui, Irake, Sudane ar kokioje nors Palestinoje.
Trečia, nesinori ginčytis, gal ir nėra didelių skirtumų tarp Lietuvos ir ką tik išvardytų šalių, tačiau supratimas, kaip tokį sumanymą geriau įgyvendinti, skiriasi iš esmės. Būtent, anais atvejais į tokias vyriausybes paprastai siūloma susiburti visų svarbiausių politinių jėgų lyderiams, tuo tarpu mūsų atveju aiškiai pabrėžiama, jog tokią vyriausybę turėtų sudaryti nepartiniai veikėjai. Suprask - šalį valdys politikos purvais nesusitepę specialistai, negana to, jie bus visiškai neimlūs “europiniams” pinigams, taigi, politinėms partijoms ir oligarchams bus idealios sąlygos pailsėti nuo valdymo rūpesčių.
Penkta, teisingai, “mūsų prezidentui atėjo lemiamas momentas”, ir tik galima stebėtis jo kantrybe arba kalbėjimu dviprasmiškomis užuominomis. Prezidentas mažų mažiausiai vakar privalėjo išsakyti savo kategoriškus vertinimus dėl visos koalicinės vyriausybės veiklos bei kai kurių ministrų elgesio. Tačiau jokiu būdu negalima sutikti su siūlymu, kad “tik prezidento valia galima suformuoti gerą vyriausybę”. Žinoma, jeigu ta “valia” suprantama ne kaip prezidento įtakos galimybės, o kaip prezidento galių plėtimas partinės demokratijos sąskaita.
Pabaigoje norėtųsi pabrėžti tris dalykus. Pirma, šiuo metu sudarinėti laikinąją nepartinę “pasitikėjimo” vyriausybę nėra jokių rimtų priežasčių. Antra, toksai pasiūlymas yra ne kas kita, kaip kvietimas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tik subtilesnė formuluotė. Trečia, tokios idėjos realizavimas reikštų ne partinės demokratijos “atostogas”, o jos bloškimą atgal, jeigu norite – “eilinių” pakasynų preliudiją.
O kaip su tais “geresniais politologų pasiūlymais”? Negaliu nuvilti, kaip ir nustebinti - tokių pasiūlymų yra, ir jie visai paprasti. Tereikia performuoti dabartinę valdančiąją koaliciją arba sudaryti iš esmės naują. Tam yra visos galimybės. Sunku ir sudėtinga? Kas be ko, - tai įprastas reiškinys ir uždavinys politinėms partijoms bet kurioje parlamentinėje sistemoje. Tačiau kurti komiksus apie laikinąsias “nepolitinių politikų” vyriausybes tikrai per anksti. Kaip ir kvietimas į pirmalaikius rinkimus.