Sveika, Ineta, paprastai taip būna tuomet, kai žmogus turi skaudžią patirtį praeityje - vaikystėje ar paauglystėje - kuri trukdo pasitikėti kitais ir užmegzti artimus emocinius santykius. Rašai, kad kankiniesi jau nuo paauglystės, galbūt tada patyrei išdavystę, buvai stipriai įskaudinta ar emociškai išnaudota.
Priežastis - baimė
Tikrai suprantama, kad tau nelengva, nes priežastys, dėl kurių negali prisileisti kito žmogaus, gali būti ne sąmoningas tavo apsisprendimas, o didžiulė baimė. Pati rašai, kad turi svajonių, norisi jį apkabinti. Tik nedidelė dalis vienišių iš tiesų nori būti vieni. Didesnė jų dalis yra linkę į artimus santykius, tačiau neįstengia pasitikėti ir prisileisti kito žmogaus, todėl gyvena atsitolinę nuo meilės, pasitraukę į savo kiautą, atsiriboję nuo galimo artumo, vadinasi, ir nuo galimo skausmo. Tai tikrai labai vargina, nes turi nuolat kovoti su giliu artumo poreikiu. Kai atsisakai meilės, su niekuo nesidaliji, niekam nedovanoji savęs, bet ir tau niekas nieko nedovanoja, nesidalija. Būtis tampa tikrai labai skurdi, nyki ir niūri.
Reikalinga konsultacija
Dėl savo baimės, nepasitikėjimo siūlau tau pasikalbėti su psichologu. Galbūt jums pavyks sugrįžti į ankstesnę skaudžią patirtį ir reaguoti į tai, kas buvo užgniaužta, atleisti tam, kam yra neatleista ir pradėti gyventi iš naujo. Juk tai nereiškia, kad skausminga patirtis turi nuolat kartotis, o kitas žmogus, atėjęs į tavo gyvenimą, valdys visą tavo psichiką, ir tavo meilė jam pavers tave verge.
Žinoma, meilė visada yra rizika. Kai kažkas tampa mums labai brangus, jis labiausiai gali ir sužeisti. Kai su kažkuo labai suartėjame, visada daugiau ar mažiau pasidaro baisu. Tu ko gero taip išsigąsti, kad net nutrauki santykius. Bet artumas nėra tai, kas pražudo, sužlugdo, tiesiog tu turi skaudžią patirtį. Be abejo, niekas neapsaugotas nuo išdavystės, nusivylimo, netekties ar atsako į mūsų jausmus nebuvimo. Bet be meilės ir artumo gyvenimas neturi prasmės. Tad siūlau tau suteikti šansą naujajam draugui.
Klausk Ramunės
seksas@15min.lt
