Lyginant Lietuvos festivalių situaciją su analogiškais festivaliais Rytų Europos šalyse, pagal valstybės biudžeto paramą, mūsų valstybė užima paskutinę vietą, nors sudarinėjant tarptautines programas konkuruojama dėl tų pačių trupių, joms mokami tokie patys honorarai, trupių išlaikymo. Kelionių išlaidos taip pat panašios.
„Tokioje situacijoje iškilusi visiškai reali grėsmė nerengti kai kurių teatro, šokio tarptautinių festivalių arba festivaliais vadinti vienkartinių gastrolių organizavimą“, - pabrėžė festivalio „Sirenos“ meno vadovė.
Šią savaitę prezidentūroje E.Bajorinienė pristatė naują tarptautinių festivalių ir konkursų paramos modelį, kurį siūloma kurti remiantis reikšmingiausių Lietuvos festivalių atranka ir stabiliu, mažiausiai 3 metams skiriamu finansavimu.
Ministras: vien R.Tuminui naujo teatro per mažai
„Mūsų siekiai yra tokie, kad pagrindiniai festivaliai būtų finansuojami pastoviai, su festivalių, teatrų vadovais seniai apie tai diskutuojame“, - DELFI sakė kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas.
Ministro nuomone, dešimtį metų egzistuojantiems festivaliams, kurie veikia kaip tęstiniai projektai, finansavimas turi būti patvirtintas bent 3-5 metams.
„Festivaliai privalo būti finansuojami normaliai. To galbūt neleidžia mūsų šalies biudžetas, tačiau jam augant, proporcingai turėtų augti ir kultūros reikmėms skiriama pinigų dalis, tada mes labai gražiai atrodytume. Dabar meninis lygis auga, tie festivaliai tampa tarptautiniais, pritraukia labai daug žiūrovų, o lėšų neturim. Todėl labai gerai, kad kultūrininkai imasi iniciatyvos, diskutuoja, kaip keisti situaciją. Kitaip neįmanoma, mes turime būti išgirsti“, - kalbėjo politikas.
Kol kas atskira biudžeto eilute išskirtas ir ilgalaikį finansavimą turi tik Vilniaus festivalis. „Kiti galbūt bus finansuojami iš kokio nors fondo, bet nebūtinai Kultūros ir sporto rėmimo. Gali būti koks nors kitas rimtas kultūros fondas, rotacijos principu keičiami ekspertai ir festivaliams, grandioziniams renginiams skiriami pinigai. Aš įsivaizduoju taip“, - sakė ministras.
Politikas džiaugėsi, kad „mūsų kultūra tikrai labai gerai auga“, tačiau pripažino, jog režisieriai Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius neturi kur rodyti spektaklių.
„Vien Rimantui Tuminui naujo teatro per mažai. Mes privalom dar statyt, nėra tų erdvių ir valstybė turi prie to prisidėti“, - sakė kultūros ministras.
Finansavimas sumažėjo trečdaliu
Pasak E. Bajorinienės, išsikovojus pastovų finansavimą Vilniaus festivalio organizatoriams atkrito būtinybė rašyti kasmetines paraiškas. Bazinės biudžeto lėšos - kad ir nepakankamos - vis dėlto įtrauktos į jo finansavimą.
„Kyla klausimas, kodėl stabilaus finansavimo negalėtų turėti ir kiti didžiausi, kokybiškiausi, visą Lietuvą apimantys šalies festivaliai, kurių programų karkasas planuojamas, sudarinėjamas prieš du metus, o kartais ir anksčiau?“, - klausė „Sirenų“ meno vadovė.
E. Bajorinienės duomenimis, festivalių ir konkursų rėmimo programų finansavimas nuo 2003 iki 2006 metų išaugo 107 tūkst. litų ir dabar sudaro 900 tūkst. litų. Lietuvos masteliais, tai vieno vidutiniško tarptautinio festivalio biudžetas.
„2003 metais iš minėtų lėšų Kultūros ministerija rėmė 21 projektą, o 2006 metais jau 40. Statistiškai projektų paremta daugiau (rodikliai auga vadinasi gerėja?), tačiau visi projektai gavo mažiau paramos“, - komentavo Europos kultūros programų centro vadovė.
2006-aisiais didesniųjų tarptautinių festivalių finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų sumažėjo net iki 30 proc. E.Bajorinienės nuomone, toks drastiškas pokytis bet kokią organizaciją išmuštų iš vėžių.
Remiantis aiškiais kriterijais skiriamą trimetį festivalių finansavimą jų organizatoriai siūlo numatyti jau 2007–2009 metų laikotarpiui.
