Dieta akims

Vitaminų ir mikroelementų trūkumas atsiliepia bendrai organizmo savijautai bei regėjimui. Todėl, norint tausoti akis, reikia pirmiausia subalansuoti savo mitybą. Jeigu jūsų regėjimas blogas, daugiau gerkite morkų, raudonųjų vynuogių, juodųjų serbentų bei vyšnių sultis.

Vitaminas A yra sudedamoji šviesai jautrios tinklainės medžiagos dalis. Trūkstant šio vitamino, sutrinka matymas tamsoje. Vitamino A gausu menkės kepenėlėse, kiaušinio trynyje, grietinėlėje, svieste, žuvų taukuose. Organizmas perdirba jį iš karotino, kurio daug morkose, saldžiosiose paprikose, šaltalankiuose, abrikosuose, erškėtuogėse, špinatuose ir svogūnų laiškuose.

Vitaminas B1 atsako už nervų sistemos veiklą. Kada jo trūksta, pablogėja akies raumens darbas. Šio vitamino yra mėsoje, kepenyse, inkstuose, ruginėje duonoje, miežinėse kruopose, sojos pupelėse ir bulvėse.

Vitaminas B2 skatina medžiagų apykaitą akies ragenoje. Trūkstant šio vitamino gali išsivystyti aklumas bei trūkinėti mažosios akių kraujagyslės. Vitamino B2 yra mielėse, kviečių gemaluose ir luobelėje, piene, sūryje, varškėje, kiaušiniuose, mėsoje ir riešutuose.

Vitaminas B12 skatina kraujo atsinaujinimą ir nervų sistemos veiklą. Jeigu jo trūksta, akys tampa blausios bei ašarojančios. Pagrindiniai vitamino B12 šaltiniai yra pienas, kiaušinio trynys, varškė, sūris, mėsa, kepenys ir žuvis. Šį vitaminą įsisavinti padeda burokėliai.

Vitaminas C pagerina kapiliarų pralaidumą, atsinaujinimo procesus. Trūkstant vitamino C, dažniau trūkinėja akių kraujagyslės, sumažėja akies raumenų tonusas bei pablogėja regėjimas. Vitamino C gausu šaltalankiuose, apelsinuose, saldžiosiose raudonosiose paprikose, morkose, pomidoruose bei baltagūžiuose kopūstuose.

Mėlynės – puiki priemonė prieš trumparegystę. Vasarą stenkitės suvalgyti po stiklinę mėlynių nors kas antrą dieną.