Vyriausybė pirmadienį dėl euro surengs pasitarimą ir priims oficialią poziciją. Anot Z. Balčyčio, šiuos A. Brazausko paskelbtus rodiklius apskaičiavo Finansų ministerijos specialistai, remdamiesi ketvirtadienį paskelbtais ES statistikos agentūros „Eurostat" duomenimis.
„Mus nudžiugino „Eurostat" duomenys, kada prieš tris mėnesius buvo teigiama, kad Lietuva neatitiks kriterijų, tie duomenys yra labai geri. Manau, kad nereikėtų per daug sureikšminti, ar yra 2,63 ar 2,65 proc., manau, ir jūs turėtumėte nudžiugti, kad yra 2,65 proc., jeigu iš tikrųjų esame lietuviai", - laikėsi savo pozicijos ministras.
Vyriausybės optimizmo neslopina nuo ketvirtadienio vidurdienio „Eurostat" tinklapyje pasiekiami duomenys, rodantys, kad mažiausią kovo mėnesio vidutinę metinę infliaciją turėjo Švediją (0,9 proc.), Suomija (1,0 proc.), Nyderlandai bei Lenkija (abi po 1,5 proc.).
Trijų mažiausią infliaciją turėjusių šalių vidurkis plius 1,5 procentinio punkto lygus 2,6 proc. Lietuvos kovo mėnesio vidutinė metinė infliacija pagal suderintąjį vartotojų kainų indeksą lygi 2,7 proc., bent jau taip ketvirtadienį apskaičiavo SEB Vilniaus banko analitikai.
Jie ketvirtadienį jau pareiškė prognozes, kad dėl šitų skaičių ir dėl neva nekorektiško infliacijos skaičiavimo tikimybės, kad Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko (ECB) rekomendacijos dėl mūsų šalies narystės euro zonoje nuo 2007 metais, bus neigiamos, yra beveik 100 proc.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, paklaustas, kodėl taip skiriasi skirtingų specialistų apskaičiuoti duomenys, teigė, kad tai priklauso nuo skaičiavimo metodikos.
„Eurostat" apvalina po kiekvienos operacijos, o pagal kitą metodiką, jeigu neapvaliname po kiekvienos, išeina, kaip sakė premjeras, - sakė R. Šarkinas. – Ką aš žinau (kuris skaičius teisingas - DELFI)".
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda aiškino, kad, sprendžiant, kuriais specialistais reikėtų tikėti – banko ar Finansų ministerijos, reikėtų palaukti gegužės 16 dienos, kada turėtų paaiškėti oficiali EK ir ECB rekomendacija.
Pasak G. Nausėdos, yra du galimi rodiklio skaičiavimo metodai. Naudojantis pirmuoju, kurį pritaikė ir banko analitikai, sudedamos trijų stabiliausias kainas ES turėjusių valstybių vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis ir pridedama pusantro procentinio punkto.
„Tokiu metodu buvo apskaičiuotas Mastrichto kriterijaus dydis, kai buvo vertinamos paskutinės konvergencijos ataskaitos, todėl yra palyginti nedidelė tikimybė, kad EK kažką keistų šioje srityje ir pradėtų skaičiuoti pagal kitą metodiką", - sakė G. Nausėda.
Kitą metodiką, anot jo, naudoja Finansų ministerijos specialistai, kurie ima pirminius duomenis iš „Eurostat" duomenų bazės, kur matomi du skaičiai po kablelio, ir patys veda vidurkius. Tokiu būdu apskaičiuoti rodikliai lygūs A. Brazausko paskelbtiems.
„Tuo atžvilgiu klausimas būtų toks: kodėl, net jei taip galima skaičiuoti, po to reikia apvalinti. Jeigu imami duomenys kelių skaičių po kablelio tikslumu, tai ir galutinis rezultatas turėtų būti dviejų, trijų ar dar kelių skaičių po kablelio tikslumu", - sakė G. Nausėda.
Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius savo ruožtu DELFI aiškino, kad ministerijos panaudotas būdas yra aritmetiškai tiksliausias, nes negalima skaičiaus apvalinti tol, kol nebus baigti visi aritmetiniai veiksmai.
„Esu tikras, kad tai - aritmetikos taisyklės, kurių laikomasi turbūt nuo penkioliktojo amžiaus“, - paklaustas, ar yra tikras, kad būtent Finansų ministerijos specialistų panaudotu būdu rodiklius skaičiuos ir EK bei ECB, sakė R. Kasperavičius.
