Už tai numatantį nutarimo projektą, kurį pateikė Seimo narys Petras Gražulis, ketvirtadienį balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 69, susilaikė 6. Seimas nesutiko projekto tobulinti, jis buvo atmestas.
Dėmesio centre J. Sejonienė atsidūrė dėl to, kad galimai užregistravo kalbėti dėl balsavimo motyvų kitą Seimo narę – Jurgitą Šiugždinienę.
Seimas nepritarė siūlymui sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų ir pateiktų išvadą, ar pagrįstas yra siūlymas pradėti apkaltos procesą parlamentarei J. Sejonienei. Jeigu Seimas būtų pritaręs, ši komisija turėtų iki šių metų gegužės 1 d. atlikti tyrimą bei pateikti išvadą.
„Seimo narė Jurgita Sejonienė 2022 m. rugsėjo 29 d. Seimo plenarinio posėdžio metu, registruodama pasisakyti kitą Seimo narę, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“, – sakoma atmestame nutarimo projekte.
Pasak apkaltos iniciatorių, pernai rugsėjo 29 d., svarstant Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo įstaigų tinklų pertvarkos“ projektą, Seimo narei Jurgitai Šiugždinienei stovint prie šoninio mikrofono, Seimo narė Jurgita Sejonienė ją registravo kalbėti dėl balsavimo motyvų, dėl ko plenarinių posėdžių salėje švieslentėje užsidegė informacija, jog Seimo narė registravosi kalbėti dėl balsavimo motyvų.
