Už šią Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Gaižausko pateiktą iniciatyvą antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 64, susilaikė 8 parlamentarai.
Parlamentarai nesutiko tobulinti nutarimo projektą, siūlantį sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri nustatytų galimo informacijos apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą nutekinimo aplinkybes. Parlamentarų valia, projektas atmestas.
Seimo nariui D. Gaižauskui jau antrą kartą nepavyko įtikinti kolegų, kad situacija yra neeilinė ir reikalauja tyrimo.
“Klausimų liko labai daug, ar buvo nutekinta ta informacija, kiek Seimo narių buvo susipažinę su šia informacija iš anksto? (…) Kreipiuosi į valdančiuosius, nes be jūsų balsų mes nesudarysime komisijos. Ko jūs bijote? Ateikite, pasakykite, atsakykite ir dedame tašką”,- sakė D. Gaižauskas, kviesdamas kolegas palaikyti parlamentinį tyrimą.
Jo teigimu, kalba eina apie mažamečių prievartavimą, todėl negaIima palikti jokių neatsakytų klausimų ir abejonių.
Atmestame nutarimo projekte buvo siūloma, kad komisijoje dirbtų 13 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų, kurie tyrimą atliktų ir išvadą pateiktų Seimui iki šių metų balandžio 30 d.
Tyrimo komisijai buvo pasiūlyta atsakyti į 12 klausimų. Parlamentinio tyrimo iniciatoriai siekė išsiaiškinti aplinkybes, „susijusias su netikėtu Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pareiškimu apie Seimo nario mandato atsisakymą ir kiek šios aplinkybės yra galimai susijusios su tuo, kad Kristijonui Bartoševičiui iš anksto galėjo būti atskleista informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą“.
11 komisijai siūlomų ištirti klausimų susiję su politikais ar valstybės tarnautojais. Tačiau jei komisija nenustatytų aplinkybių, kurios informacijos nutekėjimą Kristijonui Bartoševičiui susietų su politikais ar valstybės tarnautojais, buvo siūloma aiškintis, ar informacija K. Bartoševičiui netapo prieinama kitu būdu, tai yra iš Lietuvos policijos, Lietuvos Generalinės prokuratūros arba asmenų, kitais būdais gavusių informaciją apie teisėsaugos veiksmus?
Komisiją buvo siūloma įpareigoti ištirti š. m. sausio 20 d. Generalinės Prokurorės Nidos Grunskienės vizito pas Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę–Nielsen aplinkybes, jo derinimą, susitikimo dalyvius.
Opozicija norėjo žinoti, koks buvo Generalinės Prokurorės Nidos Grunskienės žodžiu pateikto pranešimo turinys: ar buvo įvardinta kada prokuratūra norėtų, kad būtų sušaukta neeiline sesija; ar buvo paminėta dėl kokių nusikalstamų veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas; ar buvo paminėta Seimo nario pavardė, dėl kurio imuniteto panaikinimo bus kreiptasi?
„Jei nebuvo įvardintas konkretus asmuo, ar buvo paminėta frakcija, kuriai Seimo narys priklauso, arba Seimo nario priklausomybė Seimo pozicijai arba opozicijai?“,- klausia tyrimo iniciatoriai.
Atmestame nutarimo projekte klausiama, ar Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen Generalinės Prokurorės patikėta informacija pasidalino su savo sekretoriato, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojais arba asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais bei kitų institucijų valstybės tarnautojais?
„Ar apie (...) Generalinės Prokurorės vizitą ir jo turinį, kuriuo nors laiku tarp š. m. sausio 20 d. ir sausio 23 d., buvo informuoti kiti Seimo nariai, Seimo frakcijos, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valdančiąja koaliciją sudarančių partijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai? Jei taip, kokiems asmenims, kada ir kodėl buvo pateikta informacija?“,- klausia Seimo opozicija.
Ją domina ir tai, ar po Generalinės Prokurorės Nidos Grunskienės vizito, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen buvo susitikusi su Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos, šios partijos ar partijos administracijos nariais, Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte ar Vyriausybės nariais?
Jei Seimas būtų pritaręs tyrimui, Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen tektų atsakyti, „ar asmeniškai ar per kitą asmenį skambino, siuntė bet kokios formos pranešimą, elektroninį laišką ar kokia kita forma bendravo su tuometiniu Seimo nariu Kristijonu Bartoševičiumi?“
Per parlamentinį tyrimą būtų siekiama išsiaiškinti, ar š. m. sausio 20 d. Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnė ar kiti frakcijos atstovai skambino, siuntė bet kokios formos pranešimą, elektroninį laišką ar kokia kita forma bendravo su tuometiniu Seimo nariu Kristijonu Bartoševičiumi? Jei taip, kokia informacija buvo perduota Seimo nariui?
Informacijos nutekinimo istorijoje būtų aiškinamasi, kuriems asmenims prokuratūroje ir policijoje buvo žinoma apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir faktą, kuomet bus kreipiamasi į Seimą dėl Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo?
Parlamentinio tyrimo iniciatyvą savo parašais parėmė Seimo nariai Dainius Gaižauskas, Aušrinė Norkienė, Aurelijus Veryga, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis, Viktoras Fiodorovas, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Jonas Jarutis, Rita Tamašunienė, Kęstutis Mažeika, Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Valius Ąžuolas, Aidas Gedvilas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Orinta Leiputė, Rasa Budbergytė ir kiti.
