„Kalbant apie dingusius vaikus, tai praeitais metais dingo 1938 vaikai. Noriu pažymėti, kad šiame skaičiuje ir tie atvejai, kai vienas vaikas galėjo pabėgti ir 5 kartus iš namų.
Ir visi tie kartai yra fiksuojami statistikoje“, – LNK sakė Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė. Ji pridūrė, jog nėra žinomi unikalūs asmenys, bet žinomi tokie atvejai.
Jos teigimu, didžioji dalis dingusių vaikų pernai namo sugrįžo.
„Nes didžioji dalis buvo tie, kurie bėga iš namų“, – kalbėjo pašnekovė A. Bernatonytė.
Visgi, į namus grįžo ne visi dingę vaikai.
„Negalime tiksliai pasakyti, nes tikslūs skaičiai mums nėra žinomi. Bet tokių atvejų yra. Pavyzdžiui, netgi kalbant apie mūsų centrą. Vienos iš mūsų centro įkūrėjų sūnus taip ir negrįžo namo jau daugelį metų – 26 metus“, – teigė Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja A. Bernatonytė.
Ji pasakojo, jog vaikai dažniausiai iš namų pabėga dėl tam tikrų problemų.
„Tai gali būti ne tik patyčios, bet ir smurtas, dar didesnės problemos šeimoje. Galbūt yra netgi dėmesio stoka vaikui. Ir mes dažnai pradedame dirbti su problema – bėgimu iš namų, ne dėl tų priežasčių, kodėl tas vaikas bėga iš namų.
Kai vykdome prevenciją, daug vaikų atsiveria, kad iš namų bėgo, nes atsitiko nelaimė, ir jautė tokį jausmą, dėl kurio norėjo bėgti.
Tai mes labai dažnai net neišsiaiškiname – kalbu apie visus specialistus, kurie dirba“, – sakė Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja A. Bernatonytė.
O kalbėdama apie priežastis, dėl kurių iš namų pabėga suaugę asmenys, LNK pašnekovė įvardijo dažną scenarijų.
„Žmonės išvyksta dirbti į užsienį ir nutrūksta ryšys, žmonės negali susisiekti“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, dingę vaikai atsiranda daug dažniau, nes ir paieškos tinklas yra labai rimtas visoje Europoje. Tačiau dėl suaugusiųjų tokios schemos nėra.
„Bet reikia nedelsti, būtinai kreiptis į policiją, iš karto, kai tik būna koks įtarimas, kad žmogus yra dingęs“, – kalbėjo A. Bernatonytė.
Visą LNK pokalbį su A. Bernatonyte žiūrėkite čia:
