Kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad šįmet augs Lietuvos bendrasis vidaus produktas, nors kukliai. Tikimasi, kad padidės eksporto apimtys, nors pastaraisiais mėnesiais sumažėjo eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis, kaip ir investicijos į Lietuvos ūkį. Infliacija dar nepažabota, tad praeitą savaitę Europos Centrinis Bankas visas tris pagrindines palūkanų normas padidino 50 bazinių punktų ir normas kels ateityje.
Nežinia, kokį poveikį turės JAV prasidėjusi bankų sektoriaus krizė. Dieną po to, kai ekspertai aiškino, jog Europa nebus jos paveikta, krizė ištiko banką „Credit Suisse“, ir jis buvo priverstas kreiptis į Šveicarijos centrinį banką dėl likvidumo paramos.
Rūpesčių kelia ne tik šalies saugumas ir ekonomika. Nerimauja pieno augintojai, jie trečiadienį planuoja prie Seimo surengti protesto akciją, kurioje gali dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių. Auga nepasitenkinimas antrosios pakopos pensijų sistemos taisyklėmis, reikalaujama pokyčių. Trūksta kai kurių vaistų. Akivaizdu, kad bent trys ministrai – sveikatos apsaugos, žemės ūkio ir teisingumo – nekompetentingi, tad problemos jų kuruojamose srityse vangiai, jei išvis sprendžiamos.
Manytum, kad šių reikšmingų iššūkių akivaizdoje tautos išrinkti atstovai susitelktų, pasiraitotų rankoves ir kibtų į darbą, puikiai suvokdami, kad kitais metais vyksiantys rinkimai užims didžiąją dalį parlamentarų dėmesio, o pastangos pelnyti rinkėjų palankumą trukdys bendradarbiauti ir dalykiškai spręsti problemas.
Tačiau ne konstruktyvus bendradarbiavimas, o nesibaigiantys ginčai ir smulkmeniški kivirčai paženklino naujos Parlamento sesijos pradžią, sudarydami įspūdį, kad Seimas kaip vaikų darželis, kuriam reikia auklėtojų triukšmingiems ir nepaklusniems Seimo nariams sudrausminti.
Su kokiais klausimais pastaruoju metu grumiasi Seimo nariai? Sesijai dar neprasidėjus, didžiausio parlamentarų dėmesio sulaukė galimas informacijos nutekinimas vaikų tvirkinimu įtariamam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, konkrečiai – ar mandato atsisakęs parlamentaras galėjo iš anksto sužinoti apie ketinimus jam pareikšti įtarimus ir ar apie tai jam pranešė kas nors iš valdančiųjų.
Akivaizdžiai trūko skaidrumo, ypač iš Konservatorių frakcijos seniūnės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, kuri tik po savaitės pranešė apie pokalbį su K. Bartoševičiumi jo atsistatydinimo dieną. Opozicijos reikalavimas sudaryti specialią laikinąją komisiją klausimui ištirti nesulaukė Seimo pritarimo. Lieka neišaiškintų klausimų, tačiau skandalas tebėra tik įtarimus sužadinantis, ne itin reikšmingas įvykis.
Vasario pabaigoje šią sensaciją pakeitė kita. Nuotaikas audrino knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ tvirtinimai, kad prieš praeitus Prezidento rinkimus aukštas Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas, taigi „pranešėjas“, tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui papasakojo, kad departamento vadovybė neteisėtai nurodė jam tirti tik kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką.
Ir 2020 m., kai Bakas viešai prabilo šiuo klausimu, ir dabar prezidentas bei VSD direktorius Darius Jauniškis tvirtina, jog Nausėda neprašė, kad jo aplinka būtų tiriama, kad klausimo išviešinimu siekiama pakenkti VSD. Kai kurie valdančiosios daugumos nariai siūlė sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales. Komisijos dar nėra, bet sunku įsivaizduoti, kad ji ką nors naujo sužinotų apie ketverių metų senumo įvykius. VSD jau daugiau nei 15 metų krečia skandalai, todėl jis turi būti nuodugniai ištirtas, tačiau pranešėjo skandalas nėra tinkamas atspirties taškas.
Dugnas buvo pasiektas praeitą antradienį su Olego Šuravejo vojažu po Seimo rūmus, per kurį jis nekliudomas trikdė Seimo darbą, tyčiojosi iš kai kurių politikų, sukūrė savotišką cirką, ko ir siekė. Atsirado jo gynėjų ne tik tarp valdančiosios daugumos narių, bet ir plačiojoje visuomenėje.
Dėmesio verta premjerės reakcija. Neturėjusi laiko susitikti su pieno augintojais, premjerė pasveikino O. Šurajevą ir kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, kad Agnė Širinskienė neteisingai pavadino klouną premjerės patarėju.
Seimo etikos principai draudžia deputatui atvirai meluoti, tad ji paprašė komisijos įpareigoti A. Širinskienę viešai atsiprašyti jos patarėjų. Lyg premjerė neturėtų svarbesnių rūpesčių ir darbų! Po kelių dienų ji savo feisbuko paskyroje rašė: „Agnė Širinskienė šūde maudytis yra Jūsų asmeninis pasirinkimas, nors ir kas vakar tai darykit, jeigu Jums malonu.“ Štai tau principinga pozicija, iš kurios galėtų mokytis moksleiviai, kurių auklėjimu taip rūpinamasi.
Susidaro įspūdis, kad daugelis Seimo narių vieni kitų nuoširdžiai nemėgsta, nepraleidžia progos vienas kito užgauti, pasityčioti, pažeminti.
Ši antipatija, gal net neapykanta didėja, partijų elitai, užuot stengęsi sušvelninti šiuos nesutarimus, juos dar paaštrina, savo ugningais raginimais pildami alyvos į ugnį. Tokie veiksmai gali patikti radikaliau nusiteikusiems jų rinkėjams, nors neabejoju, kad kiti nusivylę neatsakinga jų retorika.
Bet kuriuo atveju, dabartinis ribotas bendradarbiavimas dar labiau susilpnės, nukentės Seimo diskusijų kokybė, nes abi pusės sieks pelnyti taškų, kas savo ruožtu kenks būsimų teisės aktų kokybei. Apgailėtina, kad ši nesantaika didėja neramiais laikais, kai būtina didesnė sanglauda ir vienybė.
Lietuvai būtų per didėlė prabanga, jei įsiviešpatautų tokie konfliktai, kurie Amerikoje daugiau negu dvidešimt metų nuodija demokratų ir respublikonų partijų santykius. Tikiu, kad atsiras atsakingų politikų, kurie priešinsis šioms lenktynėms į bedugnę, bet kol kas jie nėra prabilę.
