Rusijos naikintuvai Su-27 bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“ apipylė aviaciniais degalais, o tai yra precedento neturintis žingsnis. Žvalgyba mano, kad tokiu veiksmu buvo siekiama sutrikdyti drono skrydžio kursą arba išvesti iš rikiuotės jo žvalgybines galimybes.
„Agresija buvo įtraukta į Rusijos vadovybės ketinimus perėmimo metu“, – sakė vienas iš pareigūnų.
Kito šaltinio duomenimis, nėra jokių požymių, jog Vladimiras Putinas būtų asmeniškai įsakęs numušti droną. Tačiau kiti JAV pareigūnai pateikti smulkesnių detalių atsisakė, atskleisdami tik tiek, kad sprendimas buvo priimtas „pačiuose aukščiausiuose sluoksniuose“.
JAV žvalgybos duomenimis, Rusijos naikintuvas atsitiktinai kliudė drono sraigtą. Tai įvyko dėl piloto klaidos.
Kuo galėtų baigtis incidentas, kurio metu įvyko tiesioginis rusų lėktuvo ir amerikiečių bepiločio orlaivio susidūrimas, „Current Time“ aiškino karo ekspertas Romanas Svitanas.
– Johnas Kirby sako, kad panašių bepiločių orlaivių perėmimo atvejų būta ir anksčiau, tačiau šį kartą pilotų veiksmai buvo nesaugūs, neprofesionalūs ir neatsargūs. Kas iš tikrųjų įvyko, kad amerikiečiai ryžosi paskelbti šią informaciją, turint galvoje, kad Rusijos pajėgos ir anksčiau yra perėmusios JAV dronus?
– Perimti ir sunaikinti yra du skirtingi dalykai. Perėmimas būna tuomet, kai pasirodo pora naikintuvų ir priartėja prie drono. Drono operatorius supranta, jog gali būti smūgis, ir pasitraukia. Tai yra priartėjimas prie taikinio jo nesunaikinant. O sunaikinimas – tai pasirodymas, priartėjimas ir manevrų atlikimas, dėl kurių taikinys nebegali atlikti jokių tolesnių manevrų, ypač jei panaudojamos tam tikros naikinimo priemonės.
Šiuo atveju naikinimo priemonės kaip ir nebuvo naudojamos, tačiau apliejimas degalais ir sudarymas sąlygų, kuriomis dronas nebegali toliau skristi, yra, galima sakyti, sunaikinimas ir, beje, tiesioginis, nes šie veiksmai neabejotinai buvo apskaičiuoti ir žala buvo daroma sąmoningai. Juk niekas šiaip sau priešais bepilotį orlaivį degalų nemeta. Tai buvo sumanymas, pasibaigęs drono sunaikinimu. Nesvarbu, kaip tai atrodė: jis susinaikino pats ar tiesiog nukrypo nuo kurso. Būtent tokio pobūdžio veiksmai jau ribojasi su koviniu sunaikinimu.
Tokie klausimai sprendžiami diplomatiniu būdu. Jei abi pusės sutinka, tai traktuojama kaip ribinis incidentas, atstatoma finansinė vertė ir klausimai išsprendžiami taikiai. Karo metu tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip tiesioginis užpuolimas, o tai puolančiajai šaliai jau gali sukelti problemų.
– Ar galite dabar įsivaizduoti Rusijos reakciją į šį incidentą?
– Kokią reakciją? Jie vykdė užduotį, jie pašalino droną iš jo maršruto. Tiesa, užduotis nebuvo įvykdyta maksimaliai, nes iš karto pakyla kitas dronas – kovinį budėjimą visuomet atlieka pora dronų, kurie dubliuoja iš rikiuotės pašalintą orlaivį. Vos po valandos tuo pačiu maršrutu jau skrido antras bepilotis. Taigi žvelgiant iš Rusijos pusės, tai greičiau buvo informacinis smūgis, galbūt skirtas tam, kad paskubintų derybas su tais pačiais amerikiečiais.
– Tačiau pirmi, vis dėlto, apie tai pranešė amerikiečiai.
– Taip ir yra. Jei rusai imasi tokio pobūdžio veiksmų, jie laukia amerikiečių pareiškimo. O tuomet pereina prie vienokių ar kitokių derybų, jei jų reikia. Tokie incidentai yra kvietimas derėtis.
– Taigi kariškiai gavo Rusijos politinės vadovybės įsakymą numušti bepilotį orlaivį, kuris ten skraidė ne pirmą dieną?
– Taip ir yra. Jie ten skraido jau ne pirmus metus. Taigi greičiausiai buvo duota komanda, kad įvyktų kontaktas. Jie net nebandė jo numušti. Jeigu iš tikrųjų būtų duotas įsakymas jį numušti, jie būtų tiesiog iššovę iš pabūklų ir įvykdę užduotį. O kadangi prašymas buvo švelnus, reikėjo sukelti švelnų incidentą, kad vėliau su jais būtų galima pasikalbėti. Tuomet vėliau prasidėjo tam tikri kontaktai, prasidėjo diplomatinės derybos.
– Ar bus kokių nors naujų JAV pareiškimų? Galbūt radikalesnių?
– Jų tikrai gali būti. Kol bus atliktas tyrimas, šis incidentas iš pradžių laikomas ribiniu. Tyrimo metu bus peržiūrėti paties drono vaizdo kamerų įrašai, pačių sekimo sistemų – jau antžeminių – duomenys. Kai bus atliktas tyrimas, kai rusai duos parodymus ar paaiškinimus, bus sprendžiama, ar toliau laikyti tai ribiniu incidentu, ar pereiti prie kokios nors kitos plotmės, tarkime, į tiesioginės atakos lygmenį, ir tuomet jau priimti sprendimus.
Nors, žinant amerikiečius, jie gali viską palikti ribinio incidento rėmuose, bet po to kokiam nors rusų povandeniniam laivui 200-300 m gylyje kokiame nors vandenyne staiga suges sraigtas. Kitaip tariant, bus imtasi maždaug tokio paties veidrodinio veiksmo.
