Apie tai jis prabilo savo kanale sulaukęs klausimo, kodėl jis nebešneka apie tai, kad Ukraina kada nors galėtų tapti NATO nare.
„Borisas Johnsonas labai stūmė Baltijos ir Juodosios jūros sąjungos idėją, arba kitaip – Liublino trikampio. Aš ir tada sakiau, ir dabar laikausi nuomonės, kad tai yra mūsų kolektyvinio saugumo garantas. Tik nauja karinė-politinė sąjunga šalių, kurios yra suinteresuotos saugotis nuo Rusijos“, – savo „YouTube“ kanale kalbėjo jis.
O. Ždanovas pabrėžė esąs įsitikinęs, kad tokia sąjunga anksčiau ar vėliau vis tiek atsiras, tai esąs tik laiko klausimas.
Kaip samprotavo karo ekspertas, į ją galėtų susijungti Ukraina ir kai kurios Rytų Europos šalys.
„Vakarų Europos šalys į ją nestos, jos dengsis NATO skėčiu“, – įsitikinęs jis.
Pirma turi baigtis karas
Atsargos pulkininkas atkreipė dėmesį, kad tam, jog tokia sąjunga taptų įmanoma, pirmiausiai turi baigtis karas.
„Reikia panaikinti teritorines pretenzijas. Tuomet atsivers galimybių langas sudaryti karinę politinę sąjunga su bet kuria šalimi, kuri to panorės. Kodėl? Nes už sąjungininką reikia kariauti. Ir toms šalims, kurios sutiktų sudaryti tokią sąjungą, pavyzdžiui, Baltijos šalims, Lenkijai, jei panorėtų – Slovakijai, Bulgarijai ar Rumunijai – mes visada atviri, reikėtų pakeisti savo įstatymus“, – kalbėjo jis.
Anot O. Ždanovo, šioms šalims reikėtų tokio įstatymo, koks dabar veikia JAV.
Amerika, jo pateiktais duomenimis, turi 17 šalių sąjungininkių, nepriklausančių NATO blokui.
„Tai reiškia, kad JAV yra pasirengusi teikti karinę techninę pagalbą, taip pat ir ginkluotąsias JAV pajėgas, užduočių vykdymui tose šalyse, jų gynimo nuo išorės priešų užtikrinimui. Ir tokiu atveju JAV veikia kaip atskira valstybė, o ne kaip NATO narė ir teisės aktai tai leidžia“, – pasakojo jis.
Gaus pasirengimo narystei programą
O. Ždanovas teigė abejojantis, ar Ukraina kada nors bus priimta į NATO, ji greičiausiai tebus Aljanso partnerė.
„Ir NATO mus palaikys, bet ne kariais, o technika, ginklais. Tokia yra situacija ir todėl apie tai (kad Ukraina ateityje galėtų tapti NATO nare – Delfi) niekas nebekalba. Mes galime gauti ir greičiausiai gausime pasirengimo narystei programą, kad pereitume prie standarto kalbant apie karinius dalykus, tačiau toliau šis klausimas nepajudės“, – įsitikinęs jis.
Karo ekspertas pakartojo, jog tam, kad būtų galima pradėti ieškoti sąjungininkus, iš Ukrainos reikia išvyti rusus ir užbaigti karą.
Pažadėjo, kad taps nare, bet ne dabar
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vasario pabaigoje pažadėjo, kad Ukraina kažkada taps NATO narė.
„NATO sąjungininkės sutarė, kad Ukraina taps mūsų Aljanso nare, bet tuo pačiu tai yra ilgalaikė perspektyva“, – kalbėjo jis.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad dabar svarbiausia, jog Ukraina išliktų nepriklausoma valstybė, todėl Aljansas turi ją palaikyti.
Rusijai pradėjus invaziją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV vadovaujamą karinį Aljansą suteikti jo šaliai greitą narystę.
Pernai vasarį Ukraina pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą, birželį jai buvo suteiktas kandidatės statusas, primena ELTA.
Kai karas baigsis, „turime garantuoti, kad istorija nepasikartos“, per bendrą su Suomijos ministre pirmininke Sanna Marin spaudos konferenciją sakė J. Stoltenbergas.
„Prezidentas Putinas negali toliau pulti kaimynių. Jis nori kontroliuoti Ukrainą ir neplanuoja taikos, jis planuoja tęsti karą“, – sakė jis.
„Ukrainos ateitis – būti Europos Sąjungos ir NATO nare“, – pridūrė S. Marin.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ prieš kurį laiką pranešė, kad Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai rengia NATO ir Ukrainos paktą, kuriuo Ukrainai galėtų būti teikiama pažangi karinė įranga, ginklai ir amunicija, bet ne penktojo Aljanso straipsnio apsauga ar įsipareigojimas dislokuoti Ukrainoje NATO pajėgas.
