Renginio metu atėjus ritualinės pirties malonumų metui, kurie buvo suplanuoti programoje, merginas vantomis išperti atėjo pats... na, jau supratote – Pinikas. Šios pasibaisėjo ir prasidėjo skandalas.
Vėliau paaiškėjo, kad savo moteriškumo, sąmoningumo ir čakrų atvėrimo renginius ten organizuoja ir Rasa Jusionytė. Buvusios moters kolegės patvirtino, kad ši apie tai, su kuo turi reikalą, žinojo, o ilgainiui socialiniuose tinkluose pasklido ir daugiau teorijų, kai kurių – su vaizdiniais įrodymais, apie pačią renginių specifiką. Žodžiu, atsivėrė pragaro vartai. Visuomenė ėmė rėkti, organizatorės – raudoti, kitos kaučerės – ginti, ieškodamos visokių dvasingų pateisinimų.
Štai R. Jusionytė ėmėsi aukos pozicijos. Neva visuomenės reakcija jai primena vaikystėje patirtas patyčias ir jai baisu, kaip šitaip moterys puola moterį. Sakykime, truputėlį nustebau sužinojusi, kad moteris pasigedo moteriškos seserystės ir solidarumo. Pastebėjau, kad būtent šiuo dabar manipuliuojama, kai nori išsukti uodegą iš košės, kurią pats privirei.
Suradau švelniausią įmanomą žodį – veidmainystė. Štai, kas tai yra. Nes seserystė ir solidarumas būtų žmogų, dominavusį tokioje byloje, ir jo paslaugas, išbraukti iš savo kontaktų bei galimybių sąrašo. Ypač – kai dirbi su moterimis. Ne tik – ypač, kai tavo auditorija yra pakankamai jautri, saugumo ieškanti.
Kokia čia seserystė, kai nusispjauni į moterims jautrias temas ir tiesiog patogiai padarai versliuką mylimojo sodyboje? Čia kalbu apie „dominika.lt“ įkūrėją, kurios renginyje Pinikas pirties malonumus buvo teikti pasiruošęs. Sklando gandai, kad ši yra pastarojo mylimoji. Kokie buvo kitos minėtosios kaučerės motyvai, nežinau, bet jie taip pat nebuvo moteriškos seserystės naudai. Pripažinkite, truputį nesusiveda galai, kai tu muši gongus, smilkalus degini, pasakoji apie moterišką solidarumą, už tai paimi šimtus eurų ir atiduodi juos vyrui, kurio bet kuri savisaugos ir savipagarbos jausmą turinti moteris norėtų šalintis. Čia ne apie linčo teismą – čia apie tai, kad, pavyzdžiui, Maiklo Džeksono vaikų darželis šiais laikais irgi neturėtų pasisekimo. Pastarasis nebuvo nuteistas, tačiau kaltinimai ir sąsajos palieka dėmę.
Tai kokios seserystės begali tikėtis? O ypač – reikalauti? Jos nesulaukęs – kaltinti? Ir apskritai, toji seserystė kažkaip iškreipiama. Moteriškas solidarumas yra suvokti bendras mūsų stigmas, skaudulius ir neleisti, kad jie kerotų. Pavyzdžiui, žinodamos, kad moterys paprastai gėdinamos dėl savo kūno formų, girti viena kitą, kai jaučiame norą, sudaryti kūno įvaizdžio prasme saugią terpę, nekomentuoti kūno pokyčių, įkyriai nespoksoti ir nesivaipyti, mums pamačius neįprastą įvaizdį. Tai seserystė. Užuovėjos suteikimas ir stogo virš galvos pasiūlymas skriaudžiamai moteriai yra seserystė. Pagalba pagimdžiusiai draugei yra seserystė. Draugės kuriamų produktų pirkimas yra seserystė. Konkurencijos dėl vyrų užmiršimas ir linksminimasis, prioritetą skiriant moterims, yra seserystė. Kolegės užtarimas prieš bjauriai besielgiančius kitus kolegas yra seserystė.
Bet ne klaidų pateisinimas, ne abejotinų versliukų išsukinėjimas. Kažkada buvo susidaręs įspūdis, kad homoseksualių žmonių negalima kritikuoti ir reikia tik girti – iš principo, nes jie jautri socialinė grupė. Vėliau supratome, kad homoseksualai, kaip ir visi žmonės, būna garbingi ir niekingi, bjaurūs ir malonūs, nusikaltėliai ir teisingi. Taip ir su moterimis. Moteriški lytiniai organai dar nė vienos nepadarė šventąja, taigi, vertinti irgi reikia ne pagal lytį, o pagal konkretų poelgį.
Būna ir moterų žmogžudžių, ir moterų melagių, ir moterų machinatorių bei sukčių. O kai kada tai būna ne visos asmenybės apibūdinimas, bet tiesiog pavienis elgesys. Kartais geri žmonės meluoja, kartais geri žmonės apgauna. Kartais žmogus, kuris vieną išgelbėjo, kitą gali sunaikinti. Sutikite, būtų keista, jei vairavusį girtą ir sukėlusį avariją žmogų teisintume tuo, kad jis labai malonus kaimynams ir kai reikia, ateina vienišoms močiutėms įsukti lemputę, atkimšti klozetą ir prisukti atsišriūbavusį varžtą. Tai puiku, bet vairuoti girtam vis tiek nusikaltimas. Ir anoks čia brolystės ar seserystės nebuvimas, jei už tai smerki.
Mechanika paprasta – padarei gerą, žmonės dėkos. Padarei blogą – žmonės pyks. Bet taip ir yra teisinga, o ne paskelbti kažką šventuoju. Šventieji ir nebaudžiamieji vėliau tokiu statusu ima manipuliuoti, jie tampa diktatoriais. Aš nemanau, kad tokių renginių organizatorės nebeturi vilties ir nebegaus šanso. Dauguma žmonių nėra negailestingi žvėrys, jie tiesiog pyksta už neteisybę, už dviveidišką elgesį ir klaidinančią žinutę.
Nesidangstykim seseryste. Ir nemistifikuokim jos. Vasarą prie braškių kiosko susidūriau su moterimi, atėjusia su vaiku, kuri neturėjo grynųjų. O braškių pardavėjai pasirodė imantys tik grynais. Pasiūliau tai nepažįstamai moteriai sumokėti ir pasakyti savo banko sąskaitos numerį – kai galės, perves. Vaiko akys buvo didelės, braškių norėjo, o man kas – nesunku. Net jei būtų negrąžinusi (grąžino iškart), nebūčiau dėl dėžutės braškių nubiednėjusi. O suteikti pasitikėjimo kreditą žmogui man atrodo prasminga. Tada pajutau seserystę. Ir nereikėjo gongų, smilkalų, ritualų. Jokios magijos ir mistikos nereikėjo. Kaip ir tada, kai man tualete plaunantis rankas nusišypsojo kita moteris, užuot rūgščiai suraukusi veidą. Tai viskas, ką mums reikia žinoti apie tikrą seserystę.
