Ji įvardija šias tokio rezultato priežastis:
„Aukšta pernykščių rezultatų kartelė, kurią peršokti šiemet, kardinaliai pasikeitus sąlygoms, nerealu. Vangesnė stagnuojančių kertinių rinkų ES paklausa. Sutrūkinėjusių tiekimo grandinių atsistatymas ir transportavimo kaštų grįžimas į priešpandeminį lygį.
Jei Lietuvai pavyko išlošti perimant Tolimiesiems Rytams skirtus užsakymus per pandemiją, dabar, kuomet Kinija atsidaro ir transportavimas jūra yra atpigęs, situacija apsisuka priešingai. Konkurencingumo išbandymai dėl sparčiai išsipūtusių daugelio sąnaudų eilučių.“
I Genytė-Pikčienė pridūrė, kad vangesnį apetitą Lietuvos eksportui grindžia ir besikaupiančios atsargos ir į 2020 m. pandemijos lygį nukritęs kapitalo panaudojimo lygis.
„Pramonė sukuria didžiausią Lietuvos ūkio pridėtinės vertės dalį, aktyvuoja ilgiausias pridėtinės vertės grandines šalies viduje, yra vienas svarbiausių darbdavių, sunešantis reikšmingą pajamų srautą į valstybės biudžetą. Be to, tai svarbiausias eksportuotojas, svetur uždirbantis du trečdalius visų pajamų“, – feisbuke parašė ji.
Ekonomistė apibendrino, kad lėtėjančios gamybos apsukos – vienas svarbiausių ženklų, grindžiančių prognozes apie ekonomikos plėtros išsikvėpimą.
„Eurostat“ trečiadienį pranešė, kad pramonės gamyba, 2023 m. sausį lyginant su 2022 m. gruodžiu, euro zonoje padidėjo 0,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 0,3 proc.
Tuo metu Lietuvoje pramonės gamyba sausį, lyginant su gruodžiu, sumažėjo 1,5 proc, o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. – 12 proc. Tai yra didžiausias nuosmukis tarp visų ES šalių.
