Tarybos pagrindiniai darbotvarkės klausimai buvo susiję su pasirengimu kitą mėnesį vyksiančiam 2023 metų Europos lengvosios atletikos kongresui.
Priminsime, kad 2022 metų vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, 2022 metų kovo 1 dieną Pasaulio lengvosios atletikos taryba priėmė sprendimą suspenduoti Rusijos ir Baltarusijos federacijas.
Tą pačią dieną Europos lengvosios atletikos taryba vienbalsiai nusprendė laikytis Pasaulio lengvosios atletikos tarybos pozicijos ir taip pat įvesti sankcijas savo narėms Rusijos ir Baltarusijos federacijoms.
Trečiadienį dar kartą buvo patvirtinta, tai, kas buvo paskelbta prieš daugiau nei metus.
„Karui Ukrainoje tęsiantis jau daugiau nei metus, Europos lengvosios atletikos taryba norėjo parodyti, kad nesvyruojame savo pozicijoje dėl nuolatinio draudimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, pagalbiniam personalui ir kitiems pareigūnams dalyvauti ne tik varžybose, bet ir visuose renginiuose bei veikloje“, – sakė Europos lengvosios atletikos prezidentas Dobromiras Karamarinovas.
„Karas buvo pražūtingas Ukrainai ir Europos lengvoji atletika, kaip sporto organizacija, pažymi, kad tai apima ir Ukrainos sporto infrastruktūrą bei jos sportininkus. Mes ir toliau remsime Ukrainos lengvosios atletikos federaciją, kad šios šalies sportininkai, nepaisant tragiškos padėties Ukrainoje, vis dar galėtų išnaudoti savo potencialą“, – pridūrė jis.
„Delfi“ jau rašė, kad ne visos sporto šakos laikosi tokios pačios pozicijos – Naujajame Delyje vyksiančiame pasaulio moterų bokso čempionate vietų ant prizininkių pakylos galės ieškoti 35 Rusijos bei 6 Baltarusijos sportininkės. Apie Lietuvos ir kitų šalių boikotą, tarptautinio bokso užkulisius ir galimas sankcijas pasakojo Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.
