„Esu apmąstymuose. Iš tikrųjų visi tie įvykiai mane labai privertė susimąstyti. Labai sukrėtė, aišku, Agnės mirtis. Mūsų meilė buvo tokia fatališka po galutinio išsiskyrimo, nes jų buvo ne vienas. Vis tiek nenustojome būti, bendrauti.
Viskas man susidėjo į vieną krūvą. Aš iš tikrųjų pažiūrėjau į tai kaip į kažkokią lemtį“, – itin atvirame interviu laidoje „Kasdienybės herojai“ sako žinomas vyras.
Visą savo karjerą, 33 metus, Oskaras dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o pastaruosius dvejus metus buvo šio teatro meno vadovas. Todėl neslepia – jam buvo šokas, kai gruodį sužinojo, kad yra atleidžiamas. „Kultūros ministras ir kiti tik pagūžčiojo pečiais, o iš tiesų tai puikus pavyzdys, kaip biurokratija susidoroja su menininku“, – apie savo atleidimą iš teatro sako Oskaras. Tuo metu vadovybė teigė, kad iš meno vadovo pareigų režisierius buvo atleistas dėl sisteminių pravaikštų.
Tačiau kaip Oskaras vertina kaltinimus, kad yra priklausomas nuo alkoholio, ir dėl to buvo atleistas? Ar tai tiesa?
„Čia šmeižtas, aš nesu priklausomas nuo alkoholio visų pirma. Nelaikau savęs priklausomu. Mano yra viena priklausomybė labai stipri. Tai nuo teatro ir darbo. Esu darboholikas. Arba buvau.
Ji tikrai nėra lengvesnė. Aš galiu tik Čerčilį pacituoti, kuris pasakė: „Dar neaišku, kas daugiau iš ko išgėrė – ar aš iš butelio, ar butelis iš manęs.“
Su tuo alkoholiu buvo įvairių santykių. Buvo, buvo tokių atvejų, kai man labai trukdė, ir galbūt kitiems trukdė. Bet tai buvo ir bohemos gyvenimas. Tai buvo ir kūrybinio įkvėpimo gyvenimas. Kartais padėdavo tiesiog fiziškai atlaikyti 12 valandų besitęsiančias repeticijas.
Aš esu pastatęs daugiau nei šimtą spektaklių ir nė vieno spektaklio, taip sakant, nepragėręs. Nebuvo nė vieno tokio atvejo, kad neįvyktų spektaklis.
Tiesą pasakius, gėrimo kultūra irgi labai keitėsi, turėjo įvairius etapus, įvairias tradicijas. Dešimtajame dešimtmetyje tu galėjai ramiai repetuodamas pasistatyti konjako butelį ant stalo ir pasidėti šokoladą.
Buvo taip. Dabar mūsų pasaulis vis moralėja ir tai yra gerai. Iš kitos pusės, jis tampa kažkuo kitu, jau visiškai puritonišku, man tai yra kažkiek svetima, aš už didesnes asmenines laisves. Kolektyvinės laisvės – aš jomis asmeniškai nelabai tikiu. Teoriškai, žinoma, aš norėčiau, kad būtų visuomenė kuo sąmoningesnė, save reguliuojanti. Bet vat kur tas momentas tarp savireguliacijos ir kontrolės, cenzūros?
Kūrėjas negali būti be nuodėmių, nes tuomet jis neturės apie ką kalbėti. Jeigu jis neturės vidinių konfliktų, nebus apie ką kalbėti“, – apie savo santykį su alkoholiu sako režisierius.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ – tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę – interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis.
