„Vieningas sutarimas, reikia pasidžiaugti, yra, kad Putiną reikia nuteisti. Sutarimą nebuvo rasti lengvą. Kas buvo labai svarbu ir po von der Leyen pareiškimo, kad jau visi nediskutuoja ką reikia daryti, dabar jau yra formos klausimas”, – trečiadienį TV3 televizijai teigė G. Grigaitė-Daugirdė.
Pasak jos, diskusijos dėl formos, kaip galėtų būti teisiamas Rusijos prezidentas yra nelengvos, nes viena forma turi pranašumų prieš kitą, tačiau tam tikri sprendimai įtraukus kiek įmanoma daugiau valstybių leistų geriau valdyti rizikas ateityje.
„Reikia suprasti, kad žmonės keliauja, tai jeigu valstybės maksimaliai užsitikrina kitų valstybių bendradarbiavimą, tada kyla mažiau klausimų dėl sprendimų priėmimų, įgyvendinimo, asmenų perdavimo, tam tikra forma leidžia išspręsti ir suvaldyti geriau rizikas ateityje”, – sakė ji.
ELTA primena, kad sausio pabaigoje Prahoje tarptautinės darbo grupės dėl Specialaus tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimo susitikime dalyvavusi Lietuvos teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė žurnalistams teigė, kad Lietuva ir toliau palaiko tarptautinio tribunolo steigimo idėją, siekiant patraukti atsakomybėn valstybės agresorės vadovus.
Anot jos, darbo grupėje, kurioje be kitų Europos šalių sausį dalyvavo ir Japonijos , Didžiosios Britanijos, Kanados, JAV, Australijos atstovai, sutariama, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) nėra tas teismas, kuris galėtų patraukti atsakomybėn Rusijos vadovus už agresiją prieš Ukrainą, ir kad reikalinga nauja institucija.
Pasak G. Grigaitės-Daugirdės, šiuo metu darbo grupėje aptariami du galimų naujų teisinių mechanizmų modeliai, tai yra Ukrainos nacionaline teise paremtas hibridinis tribunolas arba tarptautinis Specialusis tribunolas. Ji kartojo, kad Lietuva palaiko būtent pastarąją opciją, kadangi, pasak viceministrės, Specialusis tribunolas leistų dėl agresijos prieš Ukrainą patraukti atsakomybėn Rusijos vadovus.
TBT, įkurtas Hagoje, pernai yra pradėjęs tyrimą dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Toks sprendimas priimtas, nes Ukraina yra pripažinusi teismo jurisdikciją. Tiesa, TBT negali vykdyti baudžiamojo persekiojimo už agresiją Rusijos vadovybės atžvilgiu, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra Romos statuto principu įsteigto TBT narės.
Vienintelis būdas patraukti Rusijos vadovybę atsakomybėn už agresiją yra kreipimąsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, tačiau ten tokią iniciatyvą galėtų vetuoti nuolatinės tarybos narės statusą turinti pati Rusija.
Sausio pradžioje Europos Parlamente priimta rezoliucija, kuria paraginta dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą įsteigti Specialų tribunolą, siekiant, kad atsakomybėn būtų patraukti Rusijos vadovai.
