Pasvalio rajono mero, siekiančio toliau tęsti darbą pareigose, Gintauto Gegužinsko matymu, dabartiniai įvykiai Seime, nacionalinėje politikoje nėra tie, kurie sulauktų didelio atgarsio Pasvalyje. Vietiniams, anot jo, labiau rūpi kiti dalykai, kurie kasdienį gyvenimą veikia tiesiogiai.
„Pasvalyje daug svarbesnė problema yra kita – pieno supirkimo kainos, nes čia žmonės ūkininkai Pasvalio miesto centre jau gal kokią penktą dieną atvažiuoja su keliais šimtais litrų pieno, dykai išdalina gyventojams norėdami atkreipti dėmesį <...>. Čia yra problemos iš tikrųjų“, – kalbėjo G. Gegužinskas.
Tiesa, kalbėdamas apie K. Bartoševičiaus istoriją ir su tuo susijusias pasekmes, jis sukritikavo partijos komunikaciją, kėlė klausimą, ar verta iš istorijos „pūsti burbulą“.
„Aišku, matyt, problemos buvo komunikacijoje, kalbėjimesi, nors, tiesą pasakius, aš tikiu, kad <...> jeigu K. Bartoševičius būtų grįžęs į Lietuvą, ko gero, jam būtų tiesiai šviesiai pasakę tą patį pirmadienį, kad dėk Seimo nario mandatą ir eik į laisvę.
Aš manau, kad vis tiek nebūtų priėję prie apkaltos, ir ar verta iš to pūsti dabar didelį politinį burbulą, klausimas“, – svarstė politikas.
Gegužinskas: geriau, kad Landsbergis būtų ir komunikuotų
Paklaustas, ar, jo nuomone, krizė turės įtakos konservatorių rezultatams savivaldos rinkimuose, G. Gegužinskas teigė manantis, kad ne.
„Opozicija dabar turi užsiėmimą ir, aišku, naudojasi ta korta prieš savivaldos rinkimus. Nors, mano supratimu, diskusijos ir ginčai Seime ir savivaldos rinkimai yra du visiškai skirtingi dalykai <...>. Aišku, ramesnė aplinka, žinoma, būtų geriau, bet, kad tai turės tiesiogiai didelę įtaką, šičia nemanyčiau. Tikrai nemanyčiau“, – vertino Pasvalio rajono meras.
Pasak jo, būtų geriau, jei įvykių įkarštyje partijos lyderis G. Landsbergis nebūtų išėjęs atostogų, nors esą galima suprasti, kad iš anksto turėjo planų.
„Mano supratimu, jeigu jis būtų žinojęs, kad šis skandalas užvirs, ko gero, būtų ir neišėjęs atostogų. Aišku, bendrame kontekste dabar atrodo, kad tarytumei atsitraukęs kažkur į šoną. Bet vėl: kiekvienas esame žmogus, turime planus, gal kažkas buvo suplanuota. Nemanau, kad jis Palangoje pajūryje dabar deginasi. Vis tiek buvo suplanuota ir už tai jo nėra. Aišku, geriau, kad jis būtų čia ir komunikuotų“, – dėstė G. Gegužinskas.
Paaiškėjus, kad buvęs Seimo frakcijos kolega K. Bartoševičius yra įtarimas galimu vaikų seksualiniu prievartavimu ir tvirkinimu, konservatoriai išreiškė apgailestavimą, atsiprašė. Vėliau G. Landsbergis svarstė, ar partijos laikysena buvo tinkama – esą gal nereikėjo užsiimti saviplaka.
„Man atrodo, kad buvo įsitraukta į tokį savikaltės, kažkokios visuotinos kaltės svarstymus. Taip, atsiprašėm dėl situacijos. To nelinkėčiau niekam Lietuvoje, [nelinkėčiau] politikui būti tokioje situacijoje. Dėl to apgailestauju, dėl to atsiprašė partija, bet toliau turi būti braukiamas brūkšnys ir pasakoma viskas, gana, atsakymai pasakyti“, – Seime žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
Jis kalbėjo, kad tam tikri konservatorių sprendimai, prisiimant atsakomybę, svarstant, leidžiantis į dvejones, buvo neteisingi.
Teigia, kad geriau nulenkti galvą
Tačiau G. Gegužinskas sakė turintis kitokį matymą – partija, anot jo, turėtų nulenkti galvą ir stengtis atsakingiau formuoti rinkiminius sąrašus, kad ateityje nieko panašaus nepasikartotų.
„Savivaldoje irgi sudaromas sąrašas žmonių, kurie eina su tavimi, tavo komanda į rinkimus. Dalis, aišku, jų yra nepartiniai. Kiekvienam į dūšią ir į sielą neįlįsi. Bet, kita vertus, tu jauti atsakomybę už žmones, kurie eina kartu su tavimi, kurių tu galbūt esi lyderis. Paskui, jeigu kažkas, neduok Dieve, ką nors iškrečia, moralinė atsakomybė vis tiek yra.
Mano supratimu, vis tik logiškas dalykas geriau nulenkti galvą, pasigailėti ir stengtis, kad to ateityje nebūtų, kad geriau žmones pažintum“, – kalbėjo konservatorių meras.
Jis nesiėmė vertinti, ar kažkam partijoje šiandieną reikėtų prisiimti politinę atsakomybę ir trauktis.
„Reikia surasti geresnių žurnalistų, kurie būtų kartu ir teisingai viską nušviestų“, – kikendamas kalbėjo G. Gegužinskas.
„Aš nemanau, kad čia bloga, gera komunikacija. Tie, kurie norės išpūsti žinią, kad kuo daugiau sužinotų, siekdami, kad ją daugiau pavoliotų, kad apie ją daugiau kalbėtų, tą vis tiek darys. O šiandien, ką vakar padarei, vienaip atrodo, o kai darai, nežinai, kas bus rytoj. Tai nežinau, nesu aš šitų dalykų didelis specialistas“, – pridūrė jis.
Viešumoje jau randasi žmonių, siejančių galimos pedofilijos skandalą su homoseksualais ir jų teisėmis, iš to gali kilti nuogąstavimų, ar Seime bus politinės valios priiminėti tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties asmenims svarbias partnerystės pataisas.
G. Gegužinskas svarstė, kad šis klausimas nėra esminis.
„Žinokit, Pasvalyje mes esame koalicijoje su socialdemokratais, jie šito nesiūlo, viskas normaliai, – besijuokdamas kalbėjo meras. – Gerai, juokauju aš. Žinokit, nežinau, tai nėra pats esminis dalykas. Gyvenimiškai žiūrint, egzistuoti ir gyventi visi turi teisę, ir visokie gi žmonės mes esame, o kaip tai sutvarkyti juridiškai, turime diskutuoti, turime aiškintis. Kategoriškumo neturi būti nė iš vienos pusės, reikia kalbėtis.“
Obelevičius: konservatoriai pripratę prie mušimo
Anykščių rajono mero ir kandidato į merus Sigučio Obelevičiaus nuomone, nebūtų blogai, jeigu Seimas įteisintų partnerystę. Skeptiškai į tai, pasak jo, žiūri tik vyresni žmonės.
„Matyt, čia yra kartų klausimas. <...> Dalis vyresnio amžiaus žmonių labai neigiamai žiūri į visokias partnerystes, nors kaip čia pažiūrėsi: partnerystė nebūtinai yra tarp vienos lyties asmenų. Dabar daugybė jaunimo – mano mama sakydavo – gyvena grieke arba, kaip sakydavo, susidėję. Čia gi ne kas kitas kaip partnerystė. Tai, jeigu ją įteisintų, kas čia blogo. Čia viskas turėtų būti vertinama šalta galva ir viską pasveriant, o ne klijuojant etiketes“, – komentavo konservatorius.
Jis taip pat sutiko su tuo, kad skandalas dėl K. Bartoševičiaus ir galimo informacijos nutekinimo – toli nuo savivaldos.
„Iš savivaldos lygmens tai, tiesą pasakius, viskas čia yra toli, panašiai kaip koks karas Sirijoje. Nelabai čia mums nei rūpi, nei turi įtakos.
Man, tiesą pasakius, atrodo, kadangi ir pats esu panašiai nukentėjęs, kaltinimai be teismo, be nieko turi politinį atspalvį. Nežinau to žmogaus, nei pažįstu, nei galėčiau vertinti, bet kol nėra teismo sprendimo, turbūt nepopuliarus būsiu, bet <...> man čia primena linčo teismą“, – vertino S. Obelevičius.
Kalbėdamas apie partijos laikyseną krizės kontekste, S. Obelevičius svarstė, kad kiekviena partija tokioje situacijoje pasimestų.
„Čia – kaip perkūnas iš giedro dangaus. Partijai, partijos vadovybei sunku, bet negi čia pirmas kartas, kada konservatoriai yra užpuolami – jau pripratę prie mušimo“, – tikino meras.
Ar kam nors reikia prisiimti politinę atsakomybę? S. Obelevičius teigė, kad ne, sprendimus ir to pasekmes esą reikia sverti.
„Kažkada buvo, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba sulaikė mano kolegą, Lazdijų merą A. Margelį. Paskui, aišku, partija iš karto sureagavo labai greitai, principingai – A. Margelį išmetė iš partijos. Paskui teismai. Teismai jį išteisino, jis liko nekaltas, bet partija Lazdijuose buvo suskaldyta, prarado valdžią.
Visada viskas turi būti sveriama, nes, žinot, nuteisimas be teismo man jis visada yra keistas“, – samprotavo konservatorius.
Ragina nebekviesti kandidatų iš šalies
Gerai, anot jo, kad partija už susidariusią situaciją atsiprašė: „Turbūt kitaip ir nelabai gali būti. Jeigu griūdamas žinotum, kur griūsi, pasidėtum pagalvę, pagalvės čia niekas nepasidėjo.“
O dabar, S. Obelevičiaus matymu, dera pasimokyti – labiau vertinti partijos juodadarbius, jiems, o ne žmonėms iš pašalės, sudaryti geras sąlygas dalyvauti rinkimuose.
„Kartais partijos sumoka savo kainą už tuos pijerščikus, kuriuos ne visada teisėtai pakviečia į savo komandą. Kartais tikrai yra partijos juodadarbių, kurie 20 metų ar kiek dirba partijai, kartais jų nepastebi, jie pyksta, o pastebi tokius perėjūnus, kurie pridaro problemų. Paskui, kadangi ne partijos narys, išeis ir atę, o partijai vis tiek dėmė lieka, reitingai nukenčia.
Aš manau, kad čia pamoka bus ir rimta pamoka, nes tikrai reikia labai pasverti“, – komentavo S. Obelevičiaus.
O paminėdamas nepartinį, su konservatorių sąrašu į Seimą patekusį K. Bartoševičių, politikas sakė taip: „Taip, gal buvo naudos, gal jis net kokią vietą papildomą Seime atnešė, nes buvo populiarus televizijos veikėjas, bet reputacinė žala... Tikrai jau geriau būtų mažiau viena vieta.“
Kalbėdamas apie artėjančius savivaldos rinkimus, S. Obelevičius svarstė, kad K. Bartoševičiaus skandalas ir jo pasekmės neturėtų itin paveikti rinkimų rezultatų.
„Aš dalyvauju antroje dešimtyje įvairiausių rinkimų, tikrai būna poveikis labai mažas. Yra buvę, kada buvo ant bangos „darbiečiai“, Anykščiuose jie gavo, man atrodo, keturias vietas, toks buvo maksimumas. Kada buvo Venckienės atvejis, Kauno rajone gavo, o, tarkime, Anykščiuose tokios partijos sąrašų jokių jų net nebuvo. Tai ir dabar, manau, kad kažkiek gal kažkas, bet labai mažai.
Žmonės, ypač rajonuose, vieni kitus pažįsta, renkasi asmenybes, žino, kas yra pijokas, kas vagis, kas sąžiningas. Čia žmonių neapgausi“, – pažymėjo kandidatas.
Vrubliauskas: reikia pasimokyti
Geriau, kad skandalo nebūtų, teigė kitas Delfi kalbintas konservatorius, Alytaus rajono meras, sieksiantis ir toliau tęsti darbą, Algirdas Vrubliauskas. Ir iš to, anot jo, turi pasimokyti ne tik konservatorių bendruomenė, bet ir visa visuomenė. Politikas nesiėmė vertinti, kaip įvykiai paveiks savivaldos rinkimų rezultatus.
„Kiekvienas bandome rinkėjui įrodyti savo darbais, savo būsimais planais, savo vizijomis. Čia didelio sujudimo, bent toliau nuo Vilniaus, nejaučiu. O Seimas – savo ruožtu. Vertinti dabar... Nesu specialistas, politologas. Geriau nebūtų to incidento, bet jis yra, ką darysi.
Reikia visiems iš to daryti pamokas – ne tik konservatoriams, visi iš to turime daryti pamoką ir daugiau dėmesio skirti apskritai tai problemai (seksualinių nusikaltimų prieš vaikus – Delfi). Ir čia ne tiek partijos viduje, bet visuomenės viduje, valstybės mastu su šaknimis rauti kažkokius menamus tinklus. Nuo seniai matau realių nubaudimų, išaiškinimų. [Reikia] šitą dalyką sustiprinti“, – kalbėjo A. Vrubliauskas.
Jis teigė, kad esamos situacijos krize nepavadintų.
„Tai – tam tikras incidentas arba nemalonus įvykis. Niekas, nė viena partija, deja, nuo to neapdrausta. Iš periferijos, toliau nuo Vilniaus [žiūrint], atrodo, kad oras virpinamas per daug, daroma politika. Mažiausiai rūpi nukentėję vaikai, visi tik – kas sakė, kas nepasakė, įtarimai ir taip toliau. Tai nemaloniai žiūrisi, bet pas mus vietoje žmonės tai logiškai supranta, niekas [nekelia] ypatingų pretenzijų“, – pasakojo meras.
Paklaustas, ar konservatorių partija, jo matymu, turėjo daugiau dėmesio skirti galimoms aukoms, A. Vrubliauskas svarstė, kad joms niekas negali padėti.
„Ką reiškia daugiau dėmesio <...>. Žinoma, dabar visa Lietuva kalba, bet kaip patikrinti, kas tas specialistas. Matyt, nei čia žurnalistai gali padėti, nei psichiatrai – frakcijoje, man atrodo, yra gydytojas psichiatras (Seimo narys Linas Slušnys – Delfi). Bet čia, deja, sunkiai numatomi dalykai“, – kalbėjo meras.
Svarsto, gal jau laikas valdantiesiems patylėti
Politiniai oponentai, jo matymu, elgiasi nekorektiškai išnaudodami situaciją, bandydami „kitus dar papurvinti“. O savo ruožtu valdantieji, pasak A. Vrubliausko, galbūt turėtų pasiimti pauzę ir nustoti kalbėti „tą patį per tą patį“, nes esą „kartais darosi net koktu“.
Partijos lyderio sprendimą eiti atostogų jis teigė suprantantis.
„Užsienio politikoje yra daug įtampos, daug darbų, tarptautinė situacija yra labai nerami. Kiekvienas turime savo gyvenimus. O kuo daugiau Seimo pirmininkė kalbės ir premjerė kalbės tuo pačiu klausimu... Kartojimas tas pats per tą patį. Gal reikėtų paimti tam tikrą pauzę, kad viskas susigulėtų, o specialistai, prokurorai dirba“, – svarstė A. Vrubliauskas.
Ar dėl susidariusios padėties kažkas partijoje turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir trauktis?
Svarbiausia, pasak A. Vrubliausko, kad iš Seimo pasitraukė K. Bartoševičius.
„Aš kaip pilietis matau, kad, kuo greičiau tas ponas apleido Seimą, tuo geriau. Čia dabar bandoma kažką iš to daryti. Jis nesidangstė imunitetu, nesinaudojo neliečiamybe, kur kai kuriai Seimo nariai tą daro. Jis išnešė kudašių ir tegul su juo užsiima organai. O čia prokurorus vertinti, dar kažką... Manau, kad jie yra profesionalai.
Man kartais liūdna, kai pas mus tautoje ir visuomenėje visi viską vertina, net chirurgus mokina – ateina klientas ir sako taip ir taip, tokį pjūvį darysim, o ne kitokį. Visi esame kartais per daug ekspertai“, – apgailestavo konservatorių meras.
Bautronis: tai nepuošia nei Seimo, nei buvusio parlamentaro
Delfi kalbintas pretendentas į Raseinių rajono merus ir dabartinis meras Andrius Bautronis nenorėjo vertinti nei to, ar partija su krize ir su komunikaciniais iššūkiais susitvarkė tinkamai bei laiku, nei to, ar kažkam derėtų prisiimti politinę atsakomybę, nei to, ar gerai, kad G. Landsbergis išėjo atostogų.
Anot politiko, ne jam tai vertinti, nes esą ne viską žino – kas ir su kuo susitiko, ką kalbėjo.
O vertinti, A. Bautronio įsitikinimu, dera partijos vadovybei.
Tiesa, meras apie K. Bartoševičiui pareikštus įtarimus kalbėjo kategoriškai:
„Ta situacija apie K. Bartoševičiaus galimus pedofilinius veiksmus, kuriais jis įtariamas, tai aišku, kad žmonės kalba, žmonės diskutuoja. Tai nepuošia nei Seimo, nei buvusio Seimo nario. Aš esu prieš tokius dalykus, kaip ir visa mąstanti Lietuva.“
Ar tai paveiks savivaldos rinkimų rezultatus?
„Savivaldoje asmenybės, be abejo, turi vieną iš prioritetų. Kas per asmenybės, kokios asmenybės, kokia jų veikla dabartyje, praeityje ir apskritai – ateičiai. Nereikėtų tapatinti savivaldos rinkimų su nacionaliniu mastu vykstančiu skandalu, kur savivaldos žmonės tikrai neprisilietę, neprisidėję prie to – nei tyrimo metu, nei informacijos metu, nei nutekinimo ar nenutekinimo metu. Tai yra skirtingi segmentai. Kad žmonės atliepia į tai, kad žmonės vertina, kad žmonės diskutuoja, o kaip tai susitapatins su savivalda, manau, pamatysime kovo 5-ąją“, – atsakė A. Bautronis.
Landsbergis trauktis nežada
Būtent kovo 5-ąją ir vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai Lietuvoje.
Po to, kai K. Bartoševičiui buvo pareikšti įtarimai galimu vaikų seksualiniu prievartavimu ir tvirkinimu, konservatoriai diskutavo, ar partijai rinkimuose reikėtų kelti nepartinius kandidatus. Šiuo klausimu nuspręsta nieko nekeisti ir leisti žmonėms iš pašalės prisišlieti prie konservatorių bendruomenės.
Partijos prezidiumas taip pat pasiūlė savo frakcijai Seime inicijuoti diskusiją dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės instituto panaikinimo. Bent jau viešai nebuvo skelbta, kad tokia diskusija įvyko.
Anksčiau žurnalistų kalbinamas G. Landsbergis teigė, kad dėl susidariusios situacijos iš pareigų nesitrauks.
„Klausimai Seime šiandien buvo atsakyti, taškas yra padėtas tiek, kiek nuo manęs priklauso. Dabar, kadangi esame rinkiminiame laikotarpyje, lauksime rinkėjų verdikto“, – dieną, kai Seime vyko neeilinis posėdis, kalbėjo partijos pirmininkas.
