Bet ginklų pirkimas ir pardavimas irgi yra jo verslo dalis. Būtent dėl tankų jis pastarosiomis dienomis atsidūrė dėmesio centre, pradėjęs viešą kivirčą su Belgijos gynybos ministre Ludivine Dedonder dėl galimybės šiuos tankus nusiųsti į Ukrainą.
Kitoms Vakarų valstybėms pastarosiomis savaitėmis įsipareigojus duoti Ukrainai pagrindinių kovinių tankų, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, Belgija nieko nepažadėjo. Viena pagrindinių priežasčių – šalis tiesiog nebeturi tankų.
Paskutiniuosius 50 daugiau nei prieš penkerius metus pardavė būtent Freddy Versluys įmonei. Paklaustas, kodėl įsigijo tankus, septintą dešimtį įpusėjęs verslininkas žilais plaukas atsakė, kad toks yra jo bendrovės verslo modelis – supirkinėti nereikalingą karinę įrangą tikintis, kad kažkam jos prireiks ateityje.
„Galbūt mane galima vadinti novatoriumi. Juk pasaulyje yra kitų šalių, tebėra valstybių, turinčių šių tankų „Leopard 1“. Todėl visada išlieka galimybė parduoti atsarginių dalių ar papildomų tankų. Taip pat galima pakeisti tanko konfigūraciją. Taigi, rinkoje visada yra potencialo parduoti tokias sistemas. Bet, žinoma, tai loterija. Galbūt rytoj juos teks atiduoti į metalo laužą, o gal tebestovės šiame sandėlyje ir po 10 metų. Niekas nežino“, – kalbėjo „OIP Land Systems“ vykdomasis direktorius F. Versluys.
Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder pareiškė, kad vyriausybė išnagrinėjo galimybę atpirkti tankus ir juos nusiųsti į Ukrainą, tačiau jų kainą pavadino „neracionalia“ ir „nepaprastai aukšta“. Tankai buvo parduoti po 10–15 tūkst. eurų už vienetą, o dabar verslininkas už vieną neveikiantį „Leopard 1“ prašo 500 tūkst. eurų.
F. Versluys netikėtai nusprendė viešai pakomentuoti ministrės žodžius ir suteikė retą progą iš arčiau pažvelgti į verslą, kuriuo užsiimantys asmenys paprastai stengiasi nekristi į akis.
Vyro teigimu, jo įmonė minėtuosius tankus nusipirko maždaug už 2 mln. eurų, ir tik 33 tankai buvo tinkami eksploatuoti. Tai reiškia, kad vienas tankas kainavo apie 40 tūkst. eurų – arba 60,6 tūkst. eurų, jei turėsime omenyje tik 33 veikiančius „Leopard 1“.
Vieno tanko šaudymo valdymo sistemos keitimui gali prireikti 350 tūkst. eurų. Variklyje esančio asbesto pakeitimas – 75 tūkst. eurų. F. Versluys nurodė, kad kiekvieną tanką reikėtų vertinti individualiai.
„Manau, kad tikroji suma skelbiama viešai. Taip, mes įsigijome šiuos tankus, iš kurių tinkami naudoti tik 33, maždaug už 2 mln. eurų. Taigi, galite paskaičiuoti, kiek kainavo vienas tankas. Kalbant apie pardavimą, vyriausybei kainos kol kas neįvardijau, bet ji gali varijuoti nuo 200 iki 400 (tūkst. eurų), žiūrint, kokius darbus turėsime atlikti. Jeigu reikės pakeisti šaudymo valdymo sistemą, artileristo pagrindinį taikiklį, tai kainuos 350 tūkst. eurų. Jeigu reikės pakeisti variklyje esantį asbestą mažiau kenksmingomis medžiagomis, teks sukrapštyti 75 tūkst. eurų... Taip, turiu omenyje galimas papildomas išlaidas vienam tankui sutvarkyti“, – pasakojo F. Versluys.
Ėmęsis atsakomųjų veiksmų, F.Versluys netgi leido žurnalistams apsilankyti jo sandėlyje, esančiame provincijos miestelio Turnė pakraštyje. Sandėlis primena karinį prekybos centrą. Jame stovi apdulkėję tankai „Leopard 1“, nudažyti maskuojamuoju žalios ir juodos spalvų deriniu, bei daug kitų karinių transporto priemonių. Voratinkliais nukabinėtos lentynos grūste prigrūstos atsarginių dalių.
Girdamas tankus, F. Versluys pažymėjo, kad suremontuoti „Leopard 1“ galėtų būti paruošti mūšiui po keleto mėnesių – daug greičiau nei dabar užsakyti nauji modeliai, kuriems pagaminti prireiks ne vienerių metų. Tankai „Leopard 1“ yra „Leopard 2“, kurių duoti Ukrainai praėjusį mėnesį pažadėjo Vokietija, Lenkija, Suomija ir kitos šalys, pirmtakai.
„Leopard 1“ yra lengvesni už „Leopard 2“ ir turi kitokį pabūklą. F. Versluys sandėlyje saugomi modeliai paskutinį kartą buvo atnaujinti XX a. dešimtajame dešimtmetyje.
Ekspertų grupės „International Institute for Strategic Studies“ analitikas Yohannas Michelis sakė, kad tankai „Leopard 1“ mūšio lauke būtų mažiau naudingesni nei „Leopard 2“. Vis dėlto jie praverstų kovojant su senesniais rusiškais tankais ir teikiant paramą pėstininkams, ypač atnaujinus visas sistemas.
Jeigu Belgija neatpirks tankų, juos gali įsigyti kita šalis ir perduoti Kyjivui. Verslininkas užsiminė, kad jau derėjosi su keletu Europos šalių vyriausybių dėl tokio varianto.
F. Versluys yra apsukrus pardavėjas ir nesustodamas vardija įvairios karinės įrangos pavadinimus, modelių numerius bei kainas. Prieš užsiimdamas šiuo verslu, jis dirbo inžinieriumi Belgijos kariuomenėje. Nors vyras kratosi „ginklų prekeivio“ etiketės, tačiau teigia, kad ginklų verslas yra geresnis už jį supančią reputaciją.
