Su tokiais ir panašiais klausimais nuolat susiduria šimtai žmonių. Dabar vis garsiau kalbama apie tvarumą ir produktų nešvaistymą, taigi mesti kažką nesuvartoto į šiukšlių dėžę atrodo neatsakinga. Bet, ar vartodami tokius pasibaigusio termino ar papelijusius produktus nekenkiame sau? O gal juos valgyti saugu? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.
Skiriasi terminai
Specialistė atkreipė dėmesį į skirtingą pakuočių žymėjimą „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“, kurių reikšmės, pasirodo, skiriasi.
Anot pašnekovės, produktų galiojimo datos žymėjimas ant maisto pakuočių nurodo orientyrą, kaip ilgai laikyti maistą, kol jo kokybė pradeda kisti ar maistas tampa nesaugus valgyti.
„Terminas „Tinka vartoti iki“ yra siejamas su maisto sauga. Maisto produktus galima vartoti iki šios datos, bet ne vėliau, netgi jei jie atrodo įprastai, o kvapas nepakitęs. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir pan.
Terminas „Geriausias iki“ yra siejamas su maisto kokybe. Taip paženklintas maistas išliks saugus valgyti ir po nurodytos datos, tačiau gali būti nebe toks kokybiškas. Pavyzdžiui, jo skonis ar tekstūra gali būti nebe tokie geri. Taip ženklinama arbata, sausainiai, kruopos ir pan. Vartojant produktus namų sąlygomis, reikėtų atkreipti dėmesį, ar produktas nepažeistas, skardinės nesukiužusios, ar nėra pelėsio ir pan.“, – patarė I. Stoškuvienė.
Kaip elgtis su sūriu, priklauso nuo jo rūšies
Pasidomėjus, ką daryti su produktais, kurie papelijo, specialistė paaiškino, kad visi maisto produktai gali būti užteršti pelėsiu, tačiau kai kurie produktai turi palankesnes sąlygas jam augti.
„Palankiausios sąlygos plisti pelėsiui yra ten, kur šilta ir drėgna. Vaisiuose ir daržovėse didelis vandens kiekis, o duona pasižymi dideliu drėgmės bei angliavandenių kiekiu, todėl ant šių produktų gali greitai atsirasti pelėsis
Maisto specialistai pataria nebandyti pašalinti supelijusios duonos dalies, kadangi pašalinus matomą, pelėsio pažeistą produkto dalį, pati toksiškiausia, bet nematoma jo dalis lieka produkte. Miltiniai produktai pasižymi porėta struktūra ir pelėsis plinta ne tik paviršiumi, bet įsiskverbia ir į produkto ar gaminio vidų. Jei duona yra pasenusi, ją galima panaudoti džiūvėsiams, tačiau, pastebėjus pirmus pelėsio požymius, toks produktas tampa netinkamas vartoti“, – teigė I. Stoškuvienė.
Kai kurie sūriai (pvz., „Brie“, „Camembert“ ir kt.) gamybos metu yra praturtinami vartojimui tinkančiomis pelėsio rūšimis, tačiau, anot pašnekovės, net ir tokie sūriai gali būti paveikti išorės pelėsio.
„Jei pastebėjote, kad ant minkštojo pelėsinio sūrio vystosi netipinis tai rūšiai būdingas pelėsis – tokį sūrį privalote pašalinti.
Sausieji sūriai, tokie kaip čederis ar parmezanas, yra atsparesni pelėsiams, nes neturi palankių sąlygų jų plitimui. Pastebėjus pelėsį ant tokio sūrio, galima supelijusią dalį (apie 2–4 cm) nupjauti ir naudoti produktą gaminiams, kurie bus toliau termiškai apdoroti, pvz. picai.
Jei pelėsis pastebėtas ant minkštojo sūrio (pvz., rikotos ar mocarelos), nedelsdami tokį išmeskite“, – rekomendavo I. Stoškuvienė.
Dalį daržovių galima išgelbėti
Kartu specialistė pastebėjo, kad pelyti pradėjusius šakniavaisius, kopūstus ir kitus kietus, drėgmės mažiau turinčius vaisius ir daržoves galima išgelbėti. Jei nėra susidariusių gleivių, juos išgelbėsite giliai išpjaunant ir taip pašalinant susidariusias pelėsio dėmes.
Bet minkštos daržovės ir vaisiai pasižymi dideliu drėgmės kiekiu, todėl pastebėjus pelėsį ant tokių produktų, kaip agurkai, pomidorai, persikai, braškės, juos privalu išmesti.
Net ir nuplovus gali būti nesaugu vartoti ir raugintus agurkus, kurių skystimas pabalo.
„Tiekiami rinkai agurkai turi būti saugūs ir kokybiški. Jeigu produkto marinatas yra skaidrus, tai jis turėtų išlikti nepakitęs ne tik per tinkamumo vartoti terminą, bet ir atidarius pakuotę per jo vartojimo laiką. Įprastai produktai pakuojami į mažesnes pakuotes tam, kad vartotojai, atidarę pakuotę, galėtų suvartoti juos vienu kartu ar per kuo trumpesnį laiką.
Jeigu produktas marinuojamas pagal kitokią receptūrą, kai marinatas nėra skaidrus, tai konservuoto produkto išvaizda bus neskaidri. Vartotojas turi galimybę rinktis produktą individualiai pagal savo poreikius.
Kai atidaryto produkto įprasta išvaizda yra pakitusi (pvz., susidrumstė marinatas), rekomenduojama prieš vartojant įvertinti to produkto juslines savybes. Produkto pakitimai neturėtų būti žymūs, pvz., skoninės savybės neturėtų būti pakitusios.
Galima plauti ir taip sumažinti taršą, bet nėra garantijų, kad tai, kas gadina produktą, nepateko į paties konservuoto gaminio, kuris ir bus vartojamas, vidų. Todėl visada būtina įvertinti riziką – maistas gali būti užterštas mikroorganizmais (patogenais ar jų toksinais), kurie gali sukelti sveikatos sutrikimus“, – sakė specialistė.
Ji priminė, kad per blogai nuplautas daržoves į preparatus gali patekti botulizmo sukėlėjai.
„Liga pavojinga, nes sandariai uždarytame indelyje gaminasi toksinas – botulinas, kuris yra stipriausias nuodas, dažnai mirtinas. Šis toksinas neturi skonio ar kvapo. Jo atsiradimo galima išvengti, kruopščiai nuplaunant daržoves, įpilant acto arba citrinos rūgšties pagal receptūrą, o visą konservavimo procesą atliekant, laikantis geros gamybos praktikos (laiko ir temperatūrinio režimo), nurodytos patikimoje receptūroje. Rekomenduojama prieš vartojant taip pakitusį produktą visada pirmiau įvertinti su tuo kylančią riziką“, – paaiškino I. Stoškuvienė.
O ką daryti su papelijusiomis uogienėmis?
„Kuo didesnis cukraus kiekis uogienėse, tuo mažesnė pelėsio atsiradimo tikimybė, tačiau, jeigu atidarę indelį viršuje pastebite pelėsio sluoksnį, neturėtumėte bandyti jo pašalinti šaukštu.
Nors pašalinsite viršutinį sluoksnį ir kelis centimetrus po juo, nėra jokios garantijos, kad sėkmingai bus panaikintas visas susidaręs pelėsis ir ar nebus jokio poveikio žmogaus sveikatai“, – įspėjo „Delfi“ pašnekovė.
Prailginti tinkamumo vartoti laiką įmanoma
Taigi, greitai gendančius šviežius maisto produktus (paukštieną, žuvį, mėsą) reikia suvartoti iki jų tinkamumo termino pabaigos, tačiau tai ne visada taip gali pavykti. Siekiant pailginti maisto produktų tinkamumo vartoti laiką, reikia užkirsti kelią galimiems fiziniams pakitimams, sustabdyti tam tikrų mikroorganizmų aktyvumą.
„Įsigyjant produktus pirmiausia turime įsitikinti, kad jie yra saugūs. Turime apžiūrėti produkto pakuotę – ar nepažeista, neišsipūtusi, ar laikoma tinkamose sąlygose. Produktas turi būti šviežios mėsos arba žuvies išvaizdos, be pašalinio kvapo. Neįpakuotos mėsos ir žuvies šviežumą išduoda nemalonus specifinis kvapas.
Jeigu matome, kad įsigyto maisto nesunaudosime iki tinkamumo vartoti laiko pabaigos, galime panaudojimo laiką prailginti prieš tai jį apvirus, pakepus, pridėjus konservuojančių medžiagų, pvz., cukraus, druskos, prieskoninių augalų, tokių, kaip bazilikas, raudonėlis, rozmarinas, kmynas, čiobrelis ir kt., turinčių antioksidacinį ir bakteriocidinį poveikius. Galime vartojimo laiką prailginti, pagamindami kitus produktus, pvz., blynelius su mėsa ir juos užšaldydami.
Vartotojai, kurie įsigyjant maistą pirmenybę teikia nesupakuotam maistui, gali maistą supakuoti namų sąlygomis virtuvėje naudojamais buitiniais vakumatoriais, taip prailgindami įsigyto ir laiku nesuvartoto maisto galiojimo laiką.
Populiariausias būdas yra sušaldymas, tačiau reikia žinoti, kad, ilgai laikant sušaldytus produktus, mažėja jų maistinė vertė ir dėl produkto viduje vykstančių cheminių reakcijų kinta savybės“, – įspėjo I. Stoškuvienė.
Specialistė sakė, kad maistą saugu užšaldyti iki „Tinka vartoti iki … “ datos.
„Galima užšaldyti bemaž visą maistą – netgi mėsos produktus ar jau pagamintus patiekalus. Maisto likučius reikėtų atvėsinti, uždengti ir sudėti į šaldytuvą ar šaldiklį per 1–2 valandas. Jeigu turite daug vienos rūšies maisto, suskirstykite jį į mažesnes porcijas – taip maistas greičiau atvės ir galėsite užšaldyti, o vėliau atšildyti tik reikiamą kiekį.
Svarbu prisiminti, kad maistą reikėtų atšildyti palaipsniui, o atšilusį iš karto gaminti. Atšildymas turėtų būti atliekamas esant žemai temperatūrai, pvz., šaldytuve; atšilę maisto produktai turėtų būti laikomi originalioje pakuotėje arba švarioje talpykloje, kad būtų išvengta jų užteršimo; vartotojai turėtų visada laikytis gamintojo nurodymų dėl produkto laikymo ir paruošimo, kad būtų užtikrinta maisto sauga; atšildyto maisto negalima užšaldyti. Maistą atšildžius, jį privaloma suvartoti per 24 valandas“, – patarė pašnekovė.
Už prastą produktą turėtų grąžinti pinigus
Jeigu vis tik apsinuodijote maisto produktu, visų pirma, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ar šeimos gydytoją.
„O jei vartotojai įsigijo pasibaigusio galiojimo produktą, pirmiausia rekomenduojame kreiptis į parduotuvės darbuotoją ar administraciją. Pardavėjas turi nedelsiant šį produktą išimti iš prekybos ir grąžinti pinigus už įsigytą produktą arba pakeisti kitu (šie reikalavimai nustatyti Mažmeninės prekybos taisyklėse).
Tokiu atveju kreiptis galima ir į VMVT, kuri vertina visus skundo aspektus ir sprendžia dėl skundo nagrinėjimo priemonių. Todėl labai svarbu nurodyti kuo tikslesnę informaciją apie įsigytą produktą (kur pirko, galbūt yra nuotrauka ir pan.)“, – kalbėjo I. Stoškuvienė.
