Difterija plinta per orą, ja užsikrečiama nuo sergančio žmogaus ar difterijos bakterijų nešiotojo. Difteriją sukelia difterijos lazdelė, kuri atspari aplinkos poveikiui ir kuri žmogaus organizme gamina žmogaus gyvybei pavojingą toksiną.
Pasak SAM pranešimo, skiepų dėka visuomenėje sukuriamas aukšto lygio kolektyvinis imunitetas prieš difteriją, tačiau nepasiskiepiję ir neturintys imuniteto prieš šią ligą gali tapti difterijos auka.
Medikų teigimu, ypač svarbu nuo difterijos bei kitų užkrečiamų ligų skiepyti vaikus. Kūdikiai skiepijami vakcina, kurią sudaro kokliušo, difterijos bei stabligės komponentai. Vaikai ir suaugusieji skiepijami vakcinomis iš difterijos ir stabligės komponentų.
Medikai įspėja, kad difterija prasideda gerklės skausmu, karščiavimu, silpnumu bei vėliau atsiranda tipinis pilkai balkšvas apnašas (difterijos plėvės) ant tonzilių.
Ligos komplikacijas sukelia difterijos lazdelių gaminamas toksinas, kuris su krauju patenka į visus organus. Toksino poveikiui ypač jautrios širdies raumens, inkstų, nervinio audinio ląstelės. Difteriją gali pagydyti tik medikai, todėl pajutus panašius ligos požymius būtina kuo anksčiau kreiptis į gydytojus. Pažymima, kad net skiepytas žmogus, kuris pats yra atsparus susirgimui, gali būti difterijos sukėlėjų nešiotoju.
Difterija - pavojinga ir dažnai mirtina liga. 1956 metais prasidėjo vaikų skiepijimų nuo difterijos kampanija ir sergamumas bei mirštamumas nuo šios ligos gerokai sumažėjo. Iki masinių skiepijimų pradžios, Lietuvoje kasmet buvo užregistruojama apie pusantro tūkstančio susirgimų difterija, iš kurių dešimtys ligonių mirdavo.
Pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, difterijos sergamumo Lietuvoje pakilimas pastebėtas 1994-1995 metais. Tuo laikotarpiu nuo difterijos mirė 17 žmonių, iš kurių dauguma buvo asocialūs, piktnaudžiaujantys alkoholiu, neskiepyti.
Centro duomenimis, 1997-1998 m. Lietuvoje užregistruota po 2 susirgimus difterija be mirties atvejų, 1999 m. - 6 difterijos atvejai, iš kurių 4 susirgimai Šilutės rajone baigėsi mirtimi.