Priklausytų nuo sumokėtų mokesčių
Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas aiškino, kad bendrai virtualių sąskaitų idėja nėra naujiena. Apie ją prieš daugelį metų pradėjęs kalbėti ekonomistas Raimondas Kuodis, tik anksčiau idėja buvusi kiek kitame kontekste.
„Tai yra tam tikros asmenų virtualios sąskaitos, kuriose matyti, kiek valstybei tu esi sumokėjęs mokesčių, tarkime, gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ir, atitinkamai, kad tam tikrais atvejais iš tos sąskaitos tu galėtum „pasiskolinti“.
Kaip tai veiktų? Jei mes turime dabar tokią nenuspėjamą situaciją, kai šoko infliacija, susiklostė aplinkybės ir pradėjo kilti bazines palūkanų normos, kas turėjo įtakos ir EURIBOR bei paskolų įmokoms, tokiu atveju žmogus galėtų iš savo sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui, GPM, kiek sumokėjo per tris metus, iki 25 proc. nukreipti į tų padidėjusių palūkanų dengimą.
Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu sumažėtų jo mokami mokesčiai. Tarp valstybės biudžeto ir asmens sąskaitos nebūtų finansinių transakcijų, bet, iš esmės, tau tuo laikotarpiu, sutartu su VMI, taip galėtų būti sumažinti tie mokesčiai“, – idėją aiškino jis.
Politikas tikino, kad šiuo atveju labiau kalbama apie mokestinį kreditą, o ne fizinių asmenų skolų dengimą iš valstybės biudžeto.
„Per ateinantį suderintą laikotarpį, tarkime, tris ar penkis metus, tu paskui turėsi mokėti papildomą GPM procentą, kol tu padengsi tą savo įsipareigojimą.
Iš principo, tai yra beprocentė paskola ribotam laikotarpiui, nes tai yra tavo mokestinis kreditas, nes valstybė skolinasi gerokai pigiau nei privatūs asmenys. Tai nebūtų kažkokia kompensacija ar subsidija, kuri tiesiog būtų suteikta asmenims“, – sakė G. Paluckas.
„Virtualių sąskaitų idėjos schema yra adaptuota šiandienai per GPM ir tai jau yra mūsų partijos siūlymas“, – pridūrė jis.
Politikas lygino, kad panašus mokestinis kreditas juridiniams asmenims jau buvo taikomas pandemijos metu, kai parama priklausė nuo į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių sumos per tam tikrą laikotarpį.
„Tik tiek, kad ten pelno mokesčiai ir soc. draudimo, o čia fiziniai asmenys ir GPM. Bet tokia schema galėtų būti ne tik šaliai ištikus krizei, bet tiesiog, kad asmuo žinotų, jog jis turi tą virtualią sąskaitą ir gali prašyti mokestinio kredito“, – sakė jis.
Kol kas, kaip tikino, ši idėja tik išsakyta garsiai, tačiau jos imtis, anot G. Palucko, galėtų imtis Vyriausybės institucijos, ministerijos.
„Tai reikia aprašyti ne viename teisės akte. Būtų keičiami daugiau nei 10 teisės aktų ir jie suderinti tarpusavyje. Ne Seimo nariams to imtis“, – pridūrė jis.
„Jei kas imsis idėjos, tai imsis, jei ne, ką darysi“, – sakė politikas, tačiau dar kartą pabrėžė, kad tai padėtų palengvinti gyventojų finansinę naštą.
Finansų ministerija: klausimą komentuoti ankstyva
Paklausus, ką apie tokį siūlymą mano Finansų ministerija, buvo teigiama, kad bendrai laikomasi pozicijos, jog tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas turi įvertinti galimas rizikas, t. y. laikytis Atsakingo skolinimo nuostatų, susijusių su išsamiu kredito gavėjo kreditingumo įvertinimu, taip pat ir galimybe grąžinti kreditą pasikeitus aplinkybėms.
„Taip pat primename, jog visos valstybės priemonės yra finansuojamos didžiąja dalimi iš surinktų mokesčių mokėtojų lėšų.
Šiuo atveju Seimo nario minimas palūkanų kompensavimas galėtų lemti viešųjų paslaugų finansavimo sutrikimus ir sukurti netolygumą, kadangi dėl vienų mokesčių mokėtojų prisiimtų sprendimų, pritaikius siūlomą modelį, sumažėtų viešųjų lėšų kiekis, dėl ko galėtų nukentėti neturintys kredito žmonės, o jų gerovės sąskaita būtų valdomos pirmųjų prisiimtos rizikos ir kreditai“, – teigė specialistai.
Taip pat buvo pastebėta, jog nuo 2022 m. prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, didėjant infliacijai, kylant palūkanų normoms, kol kas nėra tendencijų, kad didėtų klientų, kurie nebemoka už prisiimtus kreditus, skaičius.
„Atkreipiame dėmesį, jog Finansų ministerija nuolat stebi ir vertina ekonominę situaciją, esant poreikiui, būtų ieškoma atitinkamų sprendimo būdų. Tačiau šiuo metu klausimą komentuoti pernelyg ankstyva“, – buvo teigiama gautuose atsakymuose.
Schemą siūlė jau anksčiau
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas ir ekonomistas Raimondas Kuodis teigė, kad idėją su asmeninių sąskaitų eurais sukūrimą su socialinio kredito galimybe jis siūlęs jau 2010 metais.
„Mano siūlymas buvo, kad jauni žmonės galėtų „įlįsti į minusą“ ir tam tikras sumas, tam tikriems tikslams, pasiskolinti iš savo asmeninių sąskaitų „Sodroje“, – sakė ekonomistas.
Jis aiškino, kad toks siūlymas bendrai aktualus tam, kad būtų galima išvengti keleto dalykų.
„Mažai dirbę jauni žmonės tampa tėvais, bet nėra sukaupę didelių sumų „Sodroje“. Jie galėtų pasiskolinti iš pačių savęs.
Antras dalykas – aukštasis mokslas apmokamas iš bendrų mokesčių mokėtojų lėšų ir tai yra regresinė sistema. Naudos gavėjai daugiau yra elito vaikai, kurie ateityje uždirbs didelius pinigus, tai kokio velnio jiems duoti „nemokamą“ arba kitaip, visų apmokamą aukštąjį mokslą? Jie galėtų imti iš tos sąskaitos ir susimokėti“, – pavyzdžius pateikė ekonomistas.
Jis pridūrė, kad tokia sąskaita galėtų būti išnaudota ir kitose nenumatytose gyvenimo aplinkybėse.
„Socialinio kredito sistema galėtų padėti, kitaip tariant, žmogus pats sau padėtų, nes turėtų galimybę pasiskolinti tūkstantį ar daugiau laidotuvėms, avarijoms, remontams“, – sakė jis.
Anot R. Kuodžio, reikėtų apspręsti patį tokios schemos principą, nepriklausomai nuo tolimesnių panaudojimo galimybių, ar sąskaitose esantys pinigai būtų skirti palūkanų normoms padengti, ar naudojami kitiems poreikiams.
Paklaustas dėl Finansų ministerijos specialistų įžvelgtos rizikos, susijusios su galimu viešųjų lėšų kiekio sumažėjimu, jis teigė, kad būtina priminti, jog tokio dalyko, kaip viešosios lėšos, išvis nėra.
„Kaip toje pasakoje, aš pakartosiu tai 1001 kartą, žmonės moka žmonėms, tik mes to nematome, nes politikai įdeda tarpines sąvokas, biudžetą ir tai gadina diskursą.
Čia, iš principo, būtų skolinimasis iš savęs. Dar būna tokių klausimų, o kas bus, jei koks jaunas žmogus žus avarijoje, tai o kas būna bankams, kai jaunas žmogus, kuris pasiskolino, žūva avarijoje? Lygiai tas pats, tai – rizikos valdymas.
Žinoma, kad biurokratai, kurie nenori dirbti, jie suras milijoną priežasčių, kodėl to daryti nereikia“, – sakė jis.
„Tokį principą aš propaguoju jau 13 metų, pagaliau kažkas išgirdo. Bet kokio mes turtingumo esame, kad idėjas galime leisti 13 metų valkioti po stalčius?“, – apie idėją klausė jis.
