„Kritusį aktyvumą fiksavo visos trys Baltijos akcijų biržos. Visgi dvi iš jų, Talino ir Vilniaus biržos, pernai pasiekė antrą didžiausią apyvartos lygį per pastaruosius 14 metų. Tuo tarpu Rygos biržos apyvarta, smukusi 60 proc., bendroje „Nasdaq Baltic“ akcijų prekyboje dar labiau sumažėjo ir tesiekia 2 proc. Talinas išlaikė aktyviausios Baltijos šalių akcijų biržos vardą – jo dalis bendroje Baltijos šalių apyvartoje netgi pasistiebė nuo 56 proc. iki 61 proc. Vilniaus akcijų biržos apyvarta praėjusiais metais susitraukė daugiau nei trečdaliu, o jos dalis tarp trijų Baltijos biržų sumažėjo iki 37 proc.“, − komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.
Visgi, pasak V. Lapės, didelių pokyčių tarp penkių aktyviausių Baltijos biržos pozicijų neužfiksuota, todėl vietos investuotojų akiratyje šįmet toliau išliks dabartiniai flagmanai. Reikšmingam pokyčiui reikėtų naujų pirminių viešųjų platinimų (IPO), kurie, rinkose dominuojant atsargumui, bent per pirmąjį 2023 m. pusmetį yra mažai tikėtini.
Didelių debiutų teks palaukti
„Aktyvumo sumažėjimą labiausiai nulėmė tai, kad per praėjusius metus vietos biržose neįvyko didelių debiutų. Palyginti mažos vietos kapitalo rinkos progresas itin priklauso nuo naujų bendrovių atėjimo“, − sako V. Lapė.
2022 m. didžiausią IPO įgyvendino Latvijos pensijų fondų valdytojas „Indexo“, ir jis sudarė tik 7,5 mln. eurų. Palyginimui, per 2021 m. buvo realizuotas 175 mln. eurų dydžio „Enefit Green“ IPO, o 2020 m. – 450 mln. eurų „Igničio grupės“ IPO.
Pasak eksperto, norint sugrįžti prie spartaus aktyvumo Baltijos biržose augimo, 2023 m. būtinas naujų didelių įmonių listingavimas. Tačiau akcijų platinimai stipriai koreliuoja su bendromis nuotaikomis finansų rinkose. Jeigu pasauliniai akcijų indeksai ir toliau trauksis, tikėtina, kad IPO sausra tęsis ir globaliai, ir Baltijos šalyse.
„Net ir staigaus rinkų atsigavimo atveju sunku būtų tikėtis didesnių pirminių akcijų platinimų mūsų regione anksčiau nei antra 2023 m. pusė, nes pasiruošimo tokiems platinimams procesai užtrunka. Todėl galima spėti, kad šiais metais ir ypač pirmoje jų pusėje didelio „Nasdaq Baltic“ apyvartų augimo nepamatysime. Tačiau į finansų rinkas sugrįžus teigiamoms nuotaikoms ir sėkmingai į vietines biržas atėjus vienai ar kelioms didesnėms bendrovėms, jau 2024 m. galėtume sulaukti tolesnio mūsų biržų aktyvumo progreso“, − prognozuoja V. Lapė.
Akcijų platinimų skaičius išliko aukštas, pritrauktos sumos − krito
2022 m. Baltijos kapitalo rinkose įvyko 14 viešųjų akcijų platinimų, iš kurių lygiai pusė buvo pirminiai – „Nasdaq Baltic“ akcijų sąrašas pasipildė 7 naujomis įmonėmis. Bendras platinimų skaičius buvo netgi vienu didesnis nei metais anksčiau.
„Tai gana netikėtas rezultatas, žinant, kad neigiamos nuotaikos pasaulinėse akcijų rinkose vyravo nuo pat metų pradžios. Tačiau neigiama rinkų situacija aiškiai paveikė platinimų apimtis. Kadangi nebuvo nė vieno labai stambaus siūlymo, per visus platinimus bendrai pritraukta lėšų suma krito nuo 285 mln. eurų 2021 m. iki 83 mln. eurų 2022 m.“, − sako V. Lapė.
Pasak jo, kitas neigiamas pokytis – susitraukę investuotojų paklausos ir platinimo kiekio santykiai. Dar 2021 m. pabaigoje buvo vykdomi platinimai, kurių paklausa viršijo platinimą kiekį daugiau nei 10 kartų, pavyzdžiui, estų „Hagen Bikes“ ir „TextMagic“. Tačiau praėjusiais metais net penkių platinimų metu investuotojai neišpirko viso platinimo akcijų skaičiaus.
„Swedbank“ atstovas pastebi, kad išlaikytą aukštą platinimų skaičių paaiškina besitęsianti jaunų Estijos įmonių iki keleto milijonų eurų siekiančių akcijų siūlymų banga, prasidėjusi 2021 m. Net 9 iš 14 platinimų praėjusiais metais buvo įvykdyti Estijos startuolių.
„Netikėta tai, kad estų investuotojai buvo pasiryžę investuoti į tokius labai aukštos rizikos verslus net ir vyraujant neigiamoms nuotaikoms pasaulinėse finansų rinkose ir ypač krentant augimo akcijoms. Žvelgiant iš įmonių perspektyvos, poreikis tokiems platinimams ir toliau išliks aukštas, nes lėtėjant ekonomikai jauniems verslams yra dar svarbiau pritraukti naujo kapitalo. Įdomu bus pamatyti, ar estų investuotojai šiais metais nepristigs entuziazmo investuoti į startuolius, jau esančius biržoje arba norinčius joje debiutuoti“, − komentuoja V. Lapė.
Lyderių penketukas nepasikeitė
Pasak eksperto, 2022 m. penkios aktyviausiai prekiautos Baltijos šalių akcijos išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais, tačiau pasikeitė jų vietos penketuke.
„Enefit Green“, debiutavusi 2021 m. spalį, sugeneravo 115 mln. eurų apyvartą ir tapo nauja penketuko lydere. Ankstesniais metais pirmavusi „Ignitis grupė“ nusmuko į ketvirtą vietą – per praėjusius metus apyvarta jos akcijomis susitraukė du kartus iki 78 mln. eurų.
„Kitos trys likvidžiausios pozicijos ir toliau priklausė bankams, kurie dar kartą įrodė nemažėjantį vietos investuotojų susidomėjimą šiuo sektoriumi. Šiaulių bankas su 102 mln. eurų apyvarta išlaikė antros labiausiai prekiaujamos įmonės vietą. Estų LHV su 82 mln. eurų apyvarta išliko trečioje vietoje, o „Coop Pank“, kurio apyvarta smuko dviem trečdaliais iki 32 mln. eurų, nukrito į penktą vietą“, − vardina V. Lapė.
Toliau dominuos Estijos įmonės
Kaip pastebi ekspertas, panašu, kad dabartinės likvidžiausios akcijos neturės naujų konkurentų ir 2023-aisiais bei toliau trauks pagrindinį investuotojų dėmesį. Tarp daugiausiai prekiaujamų akcijų toliau turėtų būti bankai bei energetikos įmonės su reikšmingomis laisvų akcijų dalimis.
Prognozuojama, kad po pirmojo penketuko sąraše rikiuosis kitos didesnės kapitalizacijos Talino biržos įmonės: Talino uostas, „Tallink“ ir „Tallinna Kaubamaja“. Apskritai, Estijos įmonės turėtų ir toliau sudaryti didžiąją dalį aktyviausiai prekiaujamų Baltijos akcijų. Be Šiaulių banko ir „Ignitis grupės“ įsiterpti tarp jų potencialo turi dar kelios Lietuvos bendrovės, pavyzdžiui, „Apranga“, „Linas Agro“, „Telia Lietuva“.
„Mažai tikėtina, kad kuri nors iš neaktyviai prekiaujamų „Nasdaq Baltic“ įmonių šaus į viršų ir sugeneruos dideles apyvartas. Pastebima ilgalaikė tendencija, kad atskirtis tarp daugiausiai ir mažiausiai prekiaujamų akcijų tik didėja.
Dešimties likvidžiausių įmonių apyvartos dalis tarp daugiau nei 70-ies Baltijos akcijų pasistiebė nuo 77 proc. 2021 m. iki 82 proc. praėjusiais metais. Tokia aktyvumo koncentracija labiau pastebima Vilniaus biržoje, kurioje Šiaulių banko ir „Ignitis grupė“ akcijos kartu sudarė tris ketvirtadalius visos apyvartos per praėjusius metus“, − sako „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas V. Lapė.
