Skandalas dėl Baltijos šalių gynybos, tiksliau, kad jų negins, drebina Čekiją. Kandidatas į šalies prezidentus, buvęs premjeras A. Babišas priverstas teisintis tautiečiams ir apskritai Europai, kodėl rinkimų debatuose, paklaustas, ar siųstų karius į Lenkiją, jei Baltijos šalys būtų užpultos, atsakė „ne, tikrai ne“.
Dabar 68 metų politikas ginasi, kad jo žodžius iškraipė.
„Aš nuolat aiškinu tą patį – nenoriu karo. Ir jeigu man kas nors užduoda beprasmišką klausimą, aš neįsivaizduoju, kad įvyktų trečiasis pasaulinis karas.
Tada ir reaguoju taip, kaip sureagavau. Taip, aš pasisakiau netiksliai ir šiandien tai paaiškinau. Tai nesąmonė ir griežtai atsisakau tokios manipuliacijos“, – sakė jis.
Milijardieriaus ir buvusio premjero šnekomis nusivylę ir eiliniai čekai.
„Tai velniški žodžiai“, – sakė vienas čekas.
Kitas stebėjosi, jog nesutariama su lenkais ir Europa.
„Nežinau net ir ką sakyti. Keista“, – sakė vienas vyras.
Čekijos gyventoja dar pridūrė, jo tokie pareiškimai tikrai nėra geri.
„Juk mes viską darome kartu, norime veikti ši vien. Todėl negerai“, – teigė viena moteris.
Lietuvos politologams ir politikams kandidato į Čekijos prezidentus A. Babišo žodžiai atrodo pavojingi.
„Taip, tai nėra teigiami signalai, taip, galbūt tai yra ir pavojingi signalai ir tokios kalbos“, – LNK sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala teigė, jog tokia retorika, kai Ukrainoje vyksta karas, neprisideda prie kolektyvinės gynybos ir saugumo stiprinimo. Tačiau pasak L. Kojalos, A. Babišui laimėti prezidento rinkimus nėra daug.
„A. Babišo retorika turbūt sietina su tuo, kad jis bando pačiais įvairiausiais būdais sutelkti savo rinkėjus ir pabandyti pakreipti jam nepalankiai besiklostantį politinį procesą“, – sakė jis.
Tačiau pavojingas NATO vienybei ne tik A. Babišas, net kelios šalys kaišioja pagalius į ratus, kai yra svarstoma Europos pagalba Ukrainai ar NATO plėtra.
„Mes matome ir A. Babišas, ir Turkija, Vengrija... Ir tai, kas šiandien vyksta su Švedijos naryste NATO, kiek ilgai tai yra diskutuojama, tai yra tiesiog skandalinga. Ir niekas nieko negali padaryti“, – LNK sakė diplomatas Albinas Januška.
O norint panaudoti NATO 5–ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį reikia visų NATO valstybių pritarimo.
„Bet iškilus sudėtingai situacijai, jeigu, neduok Dieve, reikėtų tą 5–ąjį straipsnį dar kartą, antrą kartą istorijoje panaudoti, vis tik svarbiausia būtų didžiųjų valstybių, turinčių karinius išteklius sprendimai. Ir mes šiuo atveju žvelgtume į JAV, didžiąsias Europos šalis“, – sakė RESC vadovas L. Kojala.
Tačiau kiti atkreipia dėmesį, kad didžiosios Europos šalyse yra visko. Štai Vokietijos pozicija dėl paramos Ukrainai glumino daugybė valstybių.
„Yra, pavyzdžiui, ir Vokietijos socdemų partijoje linija, kuri problemas kelia ir Ukrainai, ir Lietuvai. Mes galime pasakyti, kad tai yra nacionalinio saugumo grėsmė Lietuvai“, – LNK sakė diplomatas A. Januška.
Anot jo, reikia stengtis, kad NATO priešakinė gynyba būtų kuo mažiau priklausoma nuo politikų.
„Kaip tokie kaip Turkijos prezidentas, ar Vengrijos premjeras, ar socdemų lyderiai, kurie yra vieni iš frakcijų lyderiai, kad neturėtų įtakos. Brigada turi vokiečių būti Vilniuje, ne Vokietijoje. Ir turi būti priešakinė gynyba, kada ne politikai sprendžia, kada atsakyti į grėsmę, o tiesiog kariškiai, kurie į šūvį atsako šūviu“, – savo poziciją dėstė A. Januška.
Kandidato į Čekijos prezidentus A. Babišo kalbų, Recepo Tayyipo Erdogano, Viktoro Orbano kalbų nesureikšmina ir Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas. Jo teigimu, esą svarbiausia, kad Baltijos šališ gynybą remia JAV.
„JAV padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad tie kurie norės kelti baltą vėliavą, neduoti sutikimo bendram veikimui, vis tik tą sutikimą duotų“, – sakė politikas.
Pasak jo, nieko baisaus, net jei JAV spaudimas rusų draugams NATO viduje ir nepavyktų.
„Turėkime galvoje, kad JAV turi savo atskirus gynybos planus. Jeigu matome, kad situacija stringa per NATO, amerikiečiai tikrai turi tai, ko mums reikia“, – LNK kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kaip seksis NATO likti vieningai, pasimatys šią vasarą Vilniuje per NATO viršūnių susitikimą. Tuomet turėtų paaiškėti, ar Suomija ir Švedija taps NATO narėmis. Kol kas tai blokuoja Turkija ir Vengrija.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
